Vartotojas
 

Slaptažodis

  
Pamišote slaptažodi? Registracija  
   

Kursų mokomoji medžiaga
Nr.
1
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
  
Tema: Kas yra filosofija ir kodėl žmonėms jos reikia?
 
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „išminties meilę“. Teorinė filosofija šiuo atveju atspindi žinių siekimą, o iš to kylantis sąmoningas gėrio troškimas vadinamas praktine filosofija.
Vedinėje kultūroje žodžio „filosofija“ geriausias atitikmuo yra „jñāna“ (pažinimas). Žodžiu jñāna vadinamos ne žinios kaip nuosavybė, bet pažinimo procesas.
Bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai yra šie:
nuostaba,abejojimas,pasmerkties suvokimas.
Gauḍīya Vaiṣṇavų požiūriu, pagrindinė priežastis, kodėl jaučiame poreikį filosofijai – atskirtumas nuo Kṛṣṇos.
„Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa kalba apie keturias priežastis, dėl kurių žmonės pradeda ieškoti Dievo arba Būties:
  
 
2
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
  
Tema: Religija ir religingumas
 
Žodis "religio" yra veiksmažodinis lotynų kalbos ve­dinys. Iš kokio veiksmažodžio jis išvestas, vis tik nėra ­aišku. Šiuo klausimu turime tris senovės etimologinius bandymus, kurių kalbotyra lig šiol nėra nei patvirti­nusi, nei paneigusi, būtent: Cicerono, Lactantijaus ir Au­gustino.
Ciceronas žodį "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere", perskaityti, apsvarstyti, paisyti. Ciceronas teigia, kad žmonės, kurie visa, kas priklauso dievų gar­binimui, rūpestingai svarsto ir tarsi vis iš naujo skaito, yra pavadinti religininkais.
Lactantijus sako, kad žodis "religio" kyląs iš "religare": surišti, pririšti, apvynioti, pa­kinkyti. Kaip rodanti pirmųjų dviejų vertinių prasmė, religija esanti žmogaus ryšys su Dievu.
Augustinas "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere": išrauti, išravėti, iš naujo rinktis.
  
 
3
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
  
Tema: Tikėjimas ir abejonės
 
Žodis Veda kilęs iš sanskrito veiksmažodžio vid – pažinti. Veda reiškia žinios. Vedos yra Dievo duota instrukcija žmonėms, kaip gyventi šiame pasaulyje ir išsivaduoti.
Vedų literatūra vadinama astika - tai, kas turi būti priimama tikėjimu. Vedų autorius yra Dievas, jos apsireiškė per tyrų išminčių protus, tad dalykai, išdėstyti Vedose, nebūtinai bus suprantami sąlygotai sielai.
Iš tiesų Vedos davė įžadą kalbėti tik apie Kṛṣṇą, bet dažnai daro tai paslėptu būdu, kad žmonės, nekvalifikuoti tyrai atsidavimo tarnystei, nenusiviltų Vedomis.
Kad suprastų, kas yra tiesa, Kṛṣṇos sąmonės pasekėjai protingai laikosi patikrinimų bei atsvaros sistemos, kuri vadinama guru, sādhu ir śāstra. Tai yra, reikia priimti bona fide dvasinį mokytoją, kurio žodžius turi patvirtinti didžių šventų asmenybių nuomonė ir apreikštieji šventraščiai.
  
 
4
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: įvadas
  
Tema: Pažinimo lygiai ir būdai
 
5 jñānos kategorijos
indriyārtha jñāna – pažinimas, kurio tikslas – jutimų tenkinimas.
naitika jñāna – moralinis pažinimas.
īśvara jñāna – Aukščiausio kontroliuotojo, Dievo pažinimas.
brahma jñāna – impersonalaus Vienio arba Būties pažinimas.
śuddha jñāna – tyras pažinimas.
  
 
5
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Vedos - Vedų literatura
 
Indijos tradicija mini tris svarbiausius pažinimo šaltinius:
1. pratyakṣa pramana – tiesioginė arba jutiminė patirtis (empirizmas). Pratyakṣa išvertus iš sanskrito reikštų tai, kas yra prieš akis.
2. anumana pramana – išvada (išvedimas). Pažodžiui reiškia – žinias, kurios seka iš paskos. Mes matome ryšius tarp įvairių objektų ir pagal požymius nusprendžiame, kad turi egzistuoti arba tam tikras objektas, arba ryšys tarp tam tikrų objektų. Turimos žinios sudaro pagrindą atsirasti kitoms, bet netiesiogiai, išvedimo būdu.
3. śabda pramana – reiškia autoritetų balsas.
  
 
6
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Vedos - ṢAṬ DARŚANA - Šešios Indijos filosofinės sistemos
 
Žodis darśana turi daug prasmių, iš kurių kelios, svarbios mums, reiškia požiūrį, doktriną.
Visos 6 Indijos filosofinės sistemos yra vadinamos astika, t.y. jos pripažįsta Vedą kaip autoritetą. Čarvakos, budistai ir džainistai yra vadinami nastikomis, nes jie atmeta Vedas.
Pradedant nyāyos filosofija, kiekviena darśana pateikia vis pilnesnį vedinių žinių suvokimą. Nyāya nustato pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis, Dievas, išsivadavimas. Vaiśeṣika pasinaudoja nyāyos, logikos metodu, ir giliau analizuoja materialios gamtos atributus, parodydama, kad visos regimos formos, prie kurių mes prisirišame savo gyvenime, galiausiai suskyla į nematomus atomus.
  
 
7
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Guru & sisya - KAIP SUVOKTI VEDAS - PARAMPAROS PRINCIPAS
 
Tradicinės Vedinės mokyklos pripažįsta tris pagrindinius žinių gavimo šaltinius:
1) Pratyākṣa - tiesioginė patirtis, jutimais bei protu.
2) Anumāna - Logika bei išvados, gautos stebint pasaulį tiesiogiai.
3) Śabda – autoritetų balsas bei šventraščiai.
Pirmieji du šaltiniai grindžiami savarankišku faktų rinkimu ir jų analizavimu bei apibendrinimu. Trečiasis šaltinis grindžiamas apibendrintų ir išanalizuotų žinių gavimu iš patikimo autoriteto. Tiesioginė patirtis ir išvados tik sustiprina mūsų pasitikėjimą autoritetais.
Pirmieji du šaltiniai vadinami empiriniais, [gr. empeiria] pažinimu, paremtu jutimais, patyrimu. Trečiasis šaltinis gali mums atskleisti tai, ko niekada nesužinotume, jei pasikliautume tik jutimais ir savo protu.
  
 
8
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Guru & sisya -BŪTINYBĖ PRIIMTI DVASINĮ MOKYTOJĄ
 
Dvasinis mokytojas vienintelis gali išspręsti gyvenimo problemas. Be tinkamų žinių spręsdami savo gyvenimo problemas sukuriame tik dar daugiau problemų. Dvasinis mokytojas žino dvasinius sprendimus materialioms problemoms, todėl šie sprendimai nebesunkina mūsų egzistencijos.
Dvasinis mokytojas gali išvaduoti mus iš materijos nelaisvės. Surištą žmogų išlaisvinti gali tik laisva asmenybė. Tokia asmenybė yra dvasinis mokytojas, Kṛṣṇos atstovas iš dvasinio pasaulio.
Norėdamas tapti kultūringu, žmogus turi domėtis gyvenimo prasme. Jei žmogus nieko nežino apie dvasinę sielą, jis yra dvikojis gyvulys, net jei sukūrė dideles galimybes tenkinti jusles. Dvasinis mokytojas padeda suvokti mums savo tikrąją dvasinę prigimtį ir paskirtį ir taip tapti išties kultūringais.
  
 
9
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Guru & sisya -Dvasinio mokytojo savybės
 
Kas yra dvasinis mokytojas?
Tas, kuris pažadina atsidavimą Kṛṣṇai, tikrai yra dvasinis mokytojas.
Taip pat dvasinis mokytojas yra tas, kuris gali išvaduoti savo mokinį iš materialios egzistencijos arba gimimų ir mirčių rato.
Kas yra guru
Tas, kuris apšviečia savo mokinį ir išvaduoja jį nuo sugedimo šio materialaus pasaulio neišmanymo tamsoje, yra tikras guru.
Žodis guru reiškia sunkus, sunkus žiniomis. Šios žinios yra praktinė Vedinių raštų realizacija bei Dievo patirtis.
Kas yra ācārya?
ācārya vadinamas tas, kuris išmano Vedinės literatūros svarbą, paaiškina Vedų prasmę, paklūsta jų taisyklėms ir apribojimams, taip pat moko savo mokinius elgtis lygiai taip pat.
  
 
10
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Guru & sisya -Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos
 

Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos
Trumpai apie temą
Pagrindinės mokinio savybės išdėstytos „Bhagavad-gītos“ 4.34 posme:
1. Nuolankumas. Praṇipātena reiškia džiaugsmingai siūlyti savo praṇāmas (nusilenkimus) dvasiniam mokytojui. Nuolankumas reiškia, kad savo jėgomis aš negaliu išsivaduoti iš iliuzijos ir suvokti Kṛṣṇos. Man reikalinga pagalba iš aukščiau. Todėl ir kreipiamės į dvasinį mokytoją, kuris yra tiesioginis Aukščiausio Viešpaties pasireiškimas.
2. Tarnystės nuotaika. Žodis sevā reiškia atlikti tarnystę, galinčią suteikti malonumą guru. Dvasinį mokytoją reikia priimti su visišku atsidavimu. Dvasiniam mokytojui reikia tarnauti visiškai nuolankiai, atsisakius klaidingo prestižo. Įtikti save suvokusiam dvasiniam mokytojui – štai tobulėjimo dvasiniame gyvenime paslaptis.
  
 
11
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: pramana
  
Tema: Guru & sisya -DĪKṢĀ - INICIACIJA
 
Žodis iniciacija (lot. initiatio) reiškia įšventinimą arba kokio nors proceso sužadinimą. Žodis iniciacija susijęs su lotynų kalbos veiksmažodžiu initio- pradedu. Tokiu būdu iniciacija reiškia pradžią. Gaudīya vaiṣṇavams iniciacija reiškia dvasinio gyvenimo pradžią, bet jokiu būdu ne pabaigą arba tikslą.

Vaiṣṇavų literatūroje iniciacija vadinama žodžiu dīkṣā. Dīkṣā reiškia mokinio įšventinimą (iniciaciją) į transcendentinio pažinimo procesą (divya jñāna), kurio pagalba žmogus išsivaduoja nuo materialaus užsiteršimo.
  
 
12
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Išvara - KRIŠNA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO - ABSOLIUTO ASPEKTAS
 
Žodynas lotyniškos kilmės žodį „absoliutùs“ paaiškina taip:
nuo nieko nepriklausantis, su niekuo nelyginamas, neapribotas;
visiškas; didžiausias, geriausias.
tai, ko egzistavimas ar prigimtis bei savybės nepriklauso nuo išorinių sąlygų, priešingybė santykiniam;
Absoliuti Tiesa sanskritu vadinama parama tattva arba parama satya - absoliuti, aukščiausia tiesa. Tiesa yra tai, kas egzistuoja iš tikrųjų, nepriklausomai nuo to, ar mūsų protas patvirtina tai, ar ne.
  
 
13
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Išvara - AUKŠČIAUSIAS VIEŠPATS IR JO BUVEINĖ
 
Dvasinis pasaulis
Visa Kṛṣṇos kūrinija skirstoma į keturias sritis:
1. Devī dhāma, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai.
2. Maheśa dhāma, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi brahmajyoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir māyāvādžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Śiva su savo palydovais ir žmona.
3. Hari dhāma - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių Vaikunṇṭhos planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyaṇa su savo atsidavusiais.
  
 
14
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Išvara - KṚṢṆA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO: AVATĀROS
 
Avatāra reiškia tas, kuris nužengia. Viešpats nužengia į materialų pasaulį dėka Savo nepriežastinės malonės.
Viešpaties nužengimo tikslai:
išlaisvinti doruosius,
sunaikinti piktadarius,
atkurti religijos principus.
Visos Aukščiausiojo avatāros ateina savo pirminiu dvasiniu pavidalu ir neįgyja materialaus kūno. Jie turi visas Dievo galias ir nepavaldūs materialiai iliuzijai.
  
 
15
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Išvara - TRYS KṚṢṆOS ENERGIJOS
 
Šventraščiai aprašo, kad egzistuoja trys tattvos – tiesos ar realybės, tai, kas egzistuoja iš tikrųjų:
1. viṣṇu tattva - Īśvara – tai Dievas,
2. jīva tattva – tai gyvosios būtybės ir
3. śakti tattva – tai Kṛṣṇos prigimtinė energija svarūpa śakti ir jos šešėlis - iliuzinė energija māyā śakti, sukurianti prakṛti - materialią gamtą.
Iš šių realybių Viešpats Hari, Īśvara, yra śaktimān - visų energijų šaltinis.
  
 
16
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Išvara - Acintya bheda abheda tattva
 
Vedose aprašoma vienovė tarp Dievo ir pasaulio bei gyvų būtybių, o taip pat Dievo išskirtinė padėtis jų atžvilgių. Šie teiginiai kelia didelę sumaištį filosofų tarpe, nes protas visuomet ieško paaiškinimo, išsprendžiančio prieštaravimus. Vedāntos pasekėjai šį klausimą bando atsakyti remdamiesi vienovės požiūriu – Dievas yra vienintelė Realybė, Absoliuti, neduali Tiesa. Visa kita kažkokiu būdu su Juo susiję.
Vedāntos filosofijos užduotys:
· paaiškinti vienos būties mąstomą vienovę ir stebimą įvairovę;
· atsakyti, kur slypi prieštaravimų priežastis – pačioje Būtyje ar mumyse;
· pasakyti, kaip šiuos prieštaravimus (jei įmanoma) įveikti, tai yra ar įmanoma pažinti Realybę.
  
 
17
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Prakriti - KAS YRA MATERIALI GAMTA
 
Yra dvi kategorijos gyvų būtybių:
išvaduotos (mukta). Šiai kategorijai priklauso tyri Kṛṣṇos bhaktai, kurių niekuomet nesupančiojo māyā (nitya siddha), arba kurie išsivadavo iš materialios egzistencijos Kṛṣṇos malonės dėka (sādhana-siddha bei kṛpa-siddha);
sukaustytos materialiame pasaulyje (saṁsāra-baddha) – tai tie, kurie pamiršo Kṛṣṇą ir neatmenamais laikais papuolė į māyos nagus.
Jīvos yra atominės dvasinės saulės spindulių dalelės (cit-kaṇa). Pirmiausia jīvos patenka ant ribinės linijos, skiriančios materialų ir dvasinį pasaulį. Jīvos, kurios nepamiršo savo santykio su Kṛṣṇa, gauna galią iš cit-śakti (dvasinės energijos), ir patenka į dvasinę karalystę, kur tampa amžinais Kṛṣṇos palydovais.
  
 
18
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Prakriti - KŪRIMAS, PALAIKYMAS IR NAIKINIMAS
 
Kṛṣṇos ekspansijos, prižiūrinčios materialų pasaulį:
Kṛṣṇa skleidžia save į Nārāyaṇos pavidalus, kurie palaiko dvasinio pasaulio planetas.
Nārāyaṇa skleidžia save į tris Viṣṇu, kurie sukuria, palaiko ir sunaikina visas materialias visatas. Šie trys Viṣṇu vadinami puruṣa avatāromis.
Viṣṇu persmelkia visa, kas egzistuoja, tačiau tiesioginio sąlyčio su materija neturi. Materialią gamtą Jis sukuria Savo žvilgsniu.
Materialus pasaulis turi tris stadijas:
1. sarga - kūrimą,
2. sthiti - palaikymą ir
3. saṁyama - naikinimą.
  
 
19
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Prakriti - Laikas ir erdvė
 
Laikas nėra materialus elementas ir nepavaldus trims guṇoms. Guṇų veikimas priklauso nuo laiko. Laikas išjudina guṇas.
Materialiame pasaulyje laikas yra Kṛṣṇos impersonalus pasireiškimas. Jis pasireiškia trimis fazėmis: praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Dvasiniame pasaulyje laikas yra asmeninis Kṛṣṇos pasireiškimas, papildantis Kṛṣṇos žaidimus. Jis neturi savybės prarasti nei vienos akimirkos, todėl dvasiniame pasaulyje laikas visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities. Visi Kṛṣṇos žaidimai dvasiniame pasaulyje vyksta vienu metu, tačiau bhakto sąmonė juos fiksuoja chronologine tvarka.
Vedų požiūriu laiko tėkmė yra ciklinė. Tai reiškia, kad įvykiai ir situacijos šiame pasaulyje kartojasi. Nors įvairių ciklų metu detalės gali skirtis, esmė lieka ta pati.
  
 
20
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Prakriti - TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUṆOS
 
Ahaṁkāra - netikras ego, arba netikra tapatybė yra skirtas palaikyti idėjai, kad „Aš“ esu visatos centre, o tai, kas mane supa, yra „Mano“ ir skirta „Man“.
Materialus kūnas, protas ir intelektas yra skirtingo subtilumo priemonės palaikyti neteisingą tapatybę ir tokiu būdu suvaržyti gyvosios būtybės laisvę.
Materiali iliuzinė gamta turi dvi funkcijas gyvų būtybių atžvilgiu:
Prakṣepātmikā – tempti žemyn gyvąsias būtybes. Nedėdamos pastangų dvasiškai tobulėti visos gyvos būtybės degraduoja į žemesnes gyvybės formas.
Āvaraṇātmikā – padengti gyvąsias būtybes. Gyvoji būtybė nesuvokia savo padėties, todėl yra patenkinta bet kokiu kūnu, kurį gauna ir stengiasi šį kūną kaip galima patogiau įtaisyti.
  
 
21
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - KONSTITUCINĖ SIELOS PADĖTIS
 
Viešpaties ekspansijos dalinamos į dvi kategorijas:
1. svāṁśa - Jo asmeniniai pavidalai ir
2. vibhinnāṁśa - Jo atskirtos ekspansijos.
Gyvosios būtybės (jīvos) dalinamos į dvi kategorijas:
1. nitya mukta - amžinai laisvos ir
2. nitya-baddha - amžinai sąlygotos.
  
 
22
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - Sąlygotos sielos
 
Savo pirmine prigimtimi jīva yra amžina Kṛṣṇos tarnaitė. Jos svarūpa-dharma yra tarnystė Śrī Kṛṣṇai.
Bhagavāno gluminančioji energija (māyā) baudžia tas jīvas, kurios neseka šia svarūpa-dharma. Ji suriša jas trijų materialios gamtos guṇų virvėmis: sattva, rajaḥ ir tamaḥ - padengia jų svarūpą grubiuoju ir subtiliuoju kūnais, nubloškia jas į pasigailėtiną karmos vergiją, versdama jas vėl ir vėl patirti laimę ir kančią rojuje bei pragare.
Viešpats Balarāmos ir Saṅkarṣaṇos pavidalais apreiškia nesuskaičiuojamą gausybę amžinai tobulų (nitya siddha) jīvų. Pasinėrusios į tarnystę Viešpačiui, jos visad išlieka savo konstitucinėje padėtyje. Jos net nežino, ar yra tokia gluminančioji energija, vadinama māyā, ar ne.
  
 
23
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - LAISVA VALIA, LEMTIS IR KARMOS DĖSNIS
 
Kodėl blogi dalykai atsitinka geriems žmonėms? Į šį klausimą atsako Vedų filosofija ir pirmiausiai „Bhagavad-gīta“. Aukščiausias Dievo Asmuo neatsako nei už nuodėmingus, nei už dorovingus jų poelgius. Kūne įkalintą gyvąją būtybę klaidina neišmanymas, kuris užgožia tikrąjį žinojimą. Šis neišmanymas verčia gyvą esybę elgtis prieš savo interesus, sukuriant rezultatus, kurių ji netrokšta.
Problema atsiranda todėl, kad gyva esybė trokšta malonumo iš materialios veiklos (karmos), tačiau tokia veikla negali patenkinti dvasinės sielos. Kṛṣṇa, glūdintis su gyvąja esybe tame pačiame kūne, neatlieka materialios veiklos, taip pat neskatina žmonių šią veiklą atlikti ir nesukuria veiklos rezultatų tiems, kurie ją atlieka. Jei Kṛṣṇa neieško malonumo materialioje veikloje, kodėl gyvos būtybės tikisi jį ten rasti?
  
 
24
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - REINKARNACIJA
 
Reinkarnacija išvertus iš lotynų kalbos reiškia pakartotinis sielos įsikūnijimas arba persikūnijimas po mirties skirtinguose kūnuose. Vedų literatūroje naudojamas terminas saṁsāra.
Kṛṣṇos bhaktas, pasinaudodamas reinkarnacijos idėja, gali sėkmingai pamokslauti Kṛṣṇos sąmonę materialistiškiems žmonėms, bet neturėtų pats žavėtis šia idėja ir puoselėti planus apie geresnį kitą gyvenimą.
Kṛṣṇos sąmonės tikslas yra nutraukti saṁsāros ratą – reinkarnaciją – ir grįžti atgal pas Kṛṣṇą.
Vedų požiūriu reinkarnacija yra problema, o ne problemos sprendimas, nes reinkarnacija nepašalina visų nuodėmių šaknies – priešiškumo Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Toks yra ir vaiṣṇavo požiūris.
  
 
25
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - VARNAŠRAMA - VEDINĖ VISUOMENĖS ORGANIZACIJA
 
Žodį dharma Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip:
Tai, kas yra įtvirtinta arba stovi tvirtai, statutas, paliepimas, įstatymas;
panaudojimas, praktikavimas, sekimas papročiais arba elgesio taisyklės, pareiga;
teisė, teisingumas (dažnai kaip bausmės sinonimas);
dorybė; moralė, religija, religiniai nuopelnai, geri darbai, tai kas atitinka taisykles ir teisę, tai, kas atitinka prigimtį;
teisingumo personifikacija (Indra arba Jamaradža), Višnu, Pradžapati, bulius, balandis
prigimtis, charakteris, savita sąlyga arba esminė savybė, nuosavybė, ženklas, specifiškumas (svabhava),auka
bendravimas su dorybingais religinė abstrakcija, atsidavimas.
  
 
26
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - VYRAI IR MOTERYS VEDŲ KULTŪROJE
 
Ar visi Vedų teiginiai absoliutūs?
Kaip buvo minėta anksčiau, kiekvienas realiai egzistuojantis objektas (vastu) turi savo neatsiejamą funkciją (dharmą). Kai objektas yra natūralioje sau aplinkoje, jis apreiškia natūralias savo savybes ir atlieka savo funkcijas, kurios atitinka jo tikrąją prigimtį. Tai vadinama nitya dharma. Kai objektas pakliūna į nenatūralias sąlygas, jo funkcijos taip pat pasikeičia. Tai vadinama naimittika dharma. Gyvosios būtybės natūrali funkcija yra tarnauti Dievui, o kai gyvoji būtybė pakliūna į materialų pasaulį, jos funkcija pasikeičia ir ji atlieka daugybę kitų funkcijų. Tuomet jos funkcijas apibrėžia įvairūs įvardijimai, tokie kaip vyras, moteris, induistas, krikščionis, lietuvis, rusas ir t.t. Kadangi sąlygotos sielos negali gyventi be tokių įvardijimų, Vedos aprašo įvairias dharmas, priklausomai nuo sielos kūniško įvardijimo. Kadangi kūnai pastoviai keičiasi, šios dharmos negali būti laikomos amžinomis ir nekintančiomis.
  
 
27
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: sambandha
  
Tema: Jiva - IŠSIVADAVIMAS
 
Žodis išsivadavimas sanskrito kalba skamba mokṣa, mukti, apavarga ir t.t.
„Pa“ varga – reiškia penkios sanskrito abėcėlės raidės: pa, pha, ba, bha ir ma. Kiekviena iš šių raidžių simbolizuoja materialaus pasaulio vargus:
pa - reiškia pariśrama - labai sunkus darbas. Arba reiškia parābhava - pralaimėjimas;
pha - phena - putos, einančios iš burnos nuo sunkaus darbo;
ba - byarthatā - nusivylimas darbo pabaigoje; arba reiškia bandha - pančiai;
bha - bhaya - baimė dėl ateities;
  
 
28
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - Bhakti apibrėžimas
 
Žodis bhakti gaunamas iš veiksmažodžio šaknies “bhaj” – garbinti, tarnauti.
Uttamā-bhakti - tyra atsidavimo tarnystė – tai veikla, atliekama išimtinai Śrī Kṛṣṇos naudai.
Ji neužgožta jñānos (pažinimo, kuris nukreiptas į impersonalų išsivadavimą) ir karmos (veiklos siekiant atlyginimo), jogos ar askezių;
Ji visiškai laisva nuo visų troškimų, nesusijusių su noru suteikti džiaugsmą Śrī Kṛṣṇai.“
Uttama-bhakti turi dviejų rūšių požymius:
1. svarūpa-lakṣaṇa - vidinės charakteristikos;
2. taṭastha-lakṣaṇa - išorinės charakteristikos.
  
 
29
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - Atsidavimo tarnystės pakopos
 
Bhakti skiriama į tris kategorijas
1. sādhana bhakti – praktinė atsidavimo tarnystė, kuri savo ruožtu skiriama į
a. vaidhi sādhana bhakti – taisyklėmis reguliuojama atsidavimo tarnystės praktika. Tokios praktikos pagrindinė charakteristika yra baimė ir pagarba Vedų nurodymams.
b. rāgānuga sādhana bhakti – spontaniškai atliekama atsidavimo tarnystės praktika. Jos pagrindinė charakteristika yra didelis noras ir ilgesys (laulyam) bendrauti su Kṛṣṇa taip, kaip bendrauja Jo tobuli (rāgātmika) bhaktai Goloka Vṛndāvane. Rāgānuga bhakti atliekama dviem būdais:
  
 
30
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - KARMA, JÑĀNA
 
isi žmonės pagal gyvenimo tikslą skiriami į tris kategorijas:
1) Siekiantys juslinių malonumų (bhukti) atlieka karmą;
2) Siekiantys išsivaduoti (mukti) praktikuoja jñāną;
3) Siekiantys meilės (prema) praktikuoja bhakti;
Iš jų karmis atstovauja prisirišimą (rāga) prie materijos;
Jñānis atstovauja tuščią materijos atsižadėjimą (phalgu vairāgya);
Bhaktas atstovauja teisingą atsižadėjimą (yukta vairāgya), panaudodamas materiją Kṛṣṇai.
  
 
31
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - PAGRINDINĖ KṚṢṆOS SĄMONĖS TAISYKLĖ
 
Śrīla Prabhupāda pavadinimą “Kṛṣṇos sąmonės judėjimas” paėmė iš Rūpos Gosvamio posmo Kṛṣṇa bhakti rasabhavita matiḥ – „intelektas, kuris nuolat siekia mėgautis nuotaikomis, kylančiomis tiesiogiai tarnaujant Kṛṣṇai.“
Kṛṣṇos sąmonė taip pat apibūdinama „Bhagavad-gītos“ 4.35 posme:
Kṛṣṇos sąmonė reiškia suvokti pasaulį taip, kaip suvokia Kṛṣṇa: viskas priklauso Jam ir yra skirta Jam.
Tikslas sanskrito kalba vadinamas sādhya, metodas arba praktika – sādhana, o asmenybė, kuri praktikuoja – sādhaka.
Vienintelė tikra sādhana yra śuddha bhakti – tyra atsidavimo tarnystė, nes tik ji duoda tikrą dvasinį rezultatą.
Visi kiti dvasiniai procesai, tokie kaip meditacija, karma joga ar jñāna joga yra priklausomi nuo bhakti.
  
 
32
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - DEVYNI ATSIDAVIMO TARNYSTĖS PROCESAI
 
Karma joga reiškia, jog žmogus atlieka veiklą, kuri jam patinka ir šios veiklos rezultatą aukoja Viešpačiui. Bhakti reiškia, jog žmogus pirmiau paaukoja save Viešpačiui, o tada atlieka veiklą, kurios iš jo nori Viešpats.
Bhakti reiškia su meile atliekamą atsidavimo tarnystę Aukščiausiam Dievo Asmeniui, o ne kam kitam.
Visi žmonės gali atlikti tarnystę Viešpačiui, ne tik brāhmaṇai ar gimę Indijoje. Moterys, vaiṣyos ir śūdros, žemesnės klasės nariai taip pat gali grįžti atgal namo atgal pas Dievą praktikuodami bhakti.
  
 
33
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Įvadas - ŠEŠI ATSIDAVIMO POŽYMIAI
 
Apribojimų, ritualų ir taisyklių esmė yra paruošti žmogų visiškam atsidavimui, kai žmogus pasikliauja tik Dievu. Todėl atsidavimas Dievui aukščiau bet kokių religijos taisyklių ir žmogaus pareigų.
Palaipsnis savęs įteikimas Viešpačiui turi šias pakopas:
1) karmārpana – aukoti savo veiklos rezultatus Kṛṣṇai. Tai taip pat vadinama karma joga;
2) śaranāgatī – priimti Kṛṣṇos prieglobstį. Tyras atsidavimas prasideda nuo śaranāgatī – pasikliovimo Kṛṣṇa;
3) ātma-nivedana – visiškai atiduoti save Kṛṣṇai.
  
 
34
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Mėsos valgymas
 
„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje kaip kančią.
Šie keturi nuodėmingo gyvenimo principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah - asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), śaučam - švarą (neleistini lytiniai santykiai), daya - gailestingumą ir dosnumą (mėsa) ir satyam - teisingumą (azartiniai žaidimai) („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.24)
  
 
35
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Lytiniai santykiai
 
Kṛṣṇos sąmonėje lytinis gyvenimas yra leidžiamas tik šeimoje ir tik vaikų pradėjimui. “Manu samhitoje” bei kituose Vedų raštuose leistini lytiniai santykiai vaikams pradėti yra paaiškinami tokiu būdu: lytiniai santykiai nenaudojant kontraceptinių priemonių, nėštumą nutraukiančių priemonių, nedarant abortų, ir kartą per mėnesį palankiu vaiko pradėjimui metu. Palankus metas vaikams pradėti yra moters ciklo 5-16 dienos. Šios taisyklės laikėsi ir laikosi vediniai brāhmanai. Nors ciklo pradžioje moteris turi mažiau šansų pastoti, tačiau taip atsitikus vaikas gims neturėdamas kilnių savybių. Kuo didesnė tikimybė pastoti, tuo daugiau brāhmaniškų savybių turės palikuonis
  
 
36
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Svaigalai ir azartiniai žaidimai
 
Gyvenimas – tai azartas
Žodis azartas kilęs nuo prancūziško hasard, arba arabiško az zahr - kauliukas arba žaidimas kauliukais. Žodynas žodį azartas apibrėžia kaip pernelyg didelį įsitraukimą į kokią nors veiklą arba įkarštį. Tai reiškia, kad pernelyg didelis įsitraukimas į bet kokią materialią veiklą gali būti prilygintas azartiniam žaidimui.
Pasiutęs azartinių žaidimų biznis Amerikoje nusineša milijonų vargšų žmonių, ieškančių laimės, pinigus. Daug jų, netekę vilties, baigia gyvenimą savižudybėmis. Azartinis žaidimas yra tarsi miniatiūrinis gyvenimo modelis. Jame visi siekia pergalės, tačiau galiausiai patiria pralaimėjimą. Netgi laikina pergalė šiame žaidime mums duodama likimo tik tam, kad priverstų mus žaisti toliau. Niekas negali pasitraukti iš žaidimo, kai jis laimi, ir galų gale ant kortos pastatoma viskas, nes tikimės išlošti viską.
  
 
37
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Švara ir tvarkingumas
 
Kṛṣṇos sąmonės judėjimui Śrīla Prabhupāda nustatė tokius orientyrus: „Knygos yra pagrindas, pamokslavimas yra esmė, praktiškumas yra principas, o švara yra jėga.“ Šiuos orientyrus reikia suprasti teisinga tvarka, nuo grindžiančių iki grindžiamų.
Mūsų širdis yra altorius į kurį turime pakviesti Viešpatį, bet prieš pakviečiant reikia pasirūpinti, kad ši vieta būtų švari. Širdies nešvara vadinami materialūs prisirišimai ir polinkiai, vadinami anārtha – nereikalingais dalykais.
Kṛṣṇos sąmonės, o ypač švento vardo kartojimo praktika skirta tam, kad atsikratyti anārthų ir išugdyti vidinę švarą, kad Kṛṣṇa galėtų įsitaisyti mūsų širdies altoriuje.
Sakoma, kad 7 taisyklės padeda palaikyti gerą sveikatą
  
 
38
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Etiketas šventykloje
 
Elgesys šventykloje
Etiketą šventykloje detaliai aprašė Śrīla Prabhupāda savo „Atsidavimo Nektare“:
1. Reikia priimti girliandas ir gėles, kurios buvo pasiūlytos Dievybėms ir dvasiniam mokytojui ir uždėti jas ant savo kūno.
2. Reikia mokytis šokti prieš Dievybes.
3. Reikia išmokti nusilenkti iš karto, pamačius Dievybes ar dvasinį mokytoją.
4. Kai Dievybės išeina pasivaikščioti lauke, bhaktai pamatę turi tuoj pat prisijungti prie procesijos.
5. Reikia apeiti šventyklos pastatą bent tris kartus.
6. Reikia garbinti Dievybę šventykloje pagal reguliuojančius principus, (siūlyti Joms arati ir maistą, puošti Dievybes ir t.t.).
  
 
39
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - MAHA MANTRA
 
Mantra
Žodžio mantra reikšmė aprašoma “Śabda-Kalpa-Druma” žodyne:
"manana trayate yasmat tasman mantra prakirtitah." "Kadangi tai išvaduoja meditacijos pagalba, todėl tai vadinama mantra".
Panašus teiginys yra “Nārada Purāṇoje”, kur Sanatkumara moko Nārada Munį:
mananam sarva-veditvam tranam samsary-anugrahaḥ
manana trana-dharmatvan mantra ity abhidhiyate
  
 
40
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - PANCA TATTVA MAHĀ MANTRA
 
Panca - penki, tattva - tiesos. Panca tattva - Absoliuti tiesa penkiais aspektais.
Śrī Panca tattva pranama
pañca-tattvātmakaṁ kṛṣṇaṁ
bhakta-rūpa-svarūpakam
bhaktāvatāraṁ bhaktākhyaṁ
namāmi bhakta-śaktikam
„Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Aukščiausiam Viešpačiui Kṛṣṇai, kuris nesiskiria nuo savo savybių kaip atsidavęs, atsidavusio ekspansija, atsidavimo manifestacija, tyras atsidavęs ir atsidavimo energija.“
  
 
41
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - DE
 
 
 
42
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - DIEVYBIŲ GARBINIMAS
 
Dievybė nesiskiria nuo Kṛṣṇos
Dievybės yra pats Kṛṣṇa. Kṛṣṇa yra asmenybė. Tokia yra visų Vedų išvada. Todėl Kṛṣṇa turi pavidalą. Šis pavidalas yra nirguṇa - nematerialus, tačiau tai nereiškia, kad jis yra beformis. Mes negalime suvokti Kṛṣṇos pavidalo dėl savo materializmo, todėl esame linkę galvoti, kad Dievas yra beformis. Tačiau tai nėra Kṛṣṇos trūkumas, tai yra mūsų trūkumas, kad mes galvojame apie Dievą tokiu būdu. Kṛṣṇa, kaip asmenybė yra neribotas. Jis turi begales pavidalų, kurie pasireiškia kaip jo avatāros, tačiau visos jos yra dvasinės. Realizuotos asmenybės mato šiuos pavidalus ir garbina juos. Tačiau neofitams ir materialistams tie pavidalai yra neprieinami.
Bhaktivinoda Ṭhākura knygoje “Jaiva Dharma” pateikia tokį pokalbį:
“Devidasa: Viešpaties Dievybės pavidalas yra statula, padaryta žmonių. Kaipgi tokios pavidalas gali būti amžinas?
  
 
43
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ
 
Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų.
Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą.
Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi.
Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio.
Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės.
Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę.
  
 
44
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Praktika - Šventės ir Ekadasi
 
Vaišnavų kalendorius grindžiamas mėnulio fazėmis, kurios vadinamos Tithi. Standartinis mėnulio mėnuo turi 30 dienų, todėl yra po penkiolika tithi pilnėjančiam mėnuliui ir dylančiam mėnuliui. Mėnuo prasideda nuo pirmos dylančio mėnulio dienos. Mėnesio vidurį sudaro jaunatis, tada pilnatis yra paskutinė mėnesio diena. Pilnatis vadinama purnima, jaunatis amavasja. Dylančio mėnulio periodas vadinamas krišna pakša, o pilnėjančio mėnulio - gaura pakša Visos kitos fazės-tithi yra :
pratipat, dvitiya, tritiya, čaturti, pancami, šašti, saptami, aštami, navami, dašami, ekadaši, dvadaši, trayodaši, čaturdaši. Todėl norėdami įvardinti mėnesio dieną sakome krišna ekadaši arba gaura čaturdaši, etc.
  
 
45
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - ETIKA IR DORA
 
Žodis etika (lot. ethica < gr. ethos) reiškia paprotys, įprotis, būdas. Tai žmonių elgesio normų visuma arba mokslas tiriantis moralę.
Etika yra viena iš filosofijos disciplinų, tyrinėjančių, kas yra gėris ir blogis, teisinga ir neteisinga. Terminas etika taip pat naudojamas bet kokiai sistemai ar teorijai apie moralines vertybes ar principus.
Moralė (pranc. morale < lot. moralis - dorovinis) reiškia dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų.
Moralė nustato, kas yra gerai daryti, o kas blogai. Tai ji nustato remdamasi ne vieno individo, o visos visuomenės interesais.
Etikos tiriami objektai: Moralė;Gėris ir blogis;Žmonių lygybė;
  
 
46
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - PAKANTUMAS IR GAILESTINGUMAS
 
Kantrybė ir gailestingumas yra aprašyti „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad Bhāgavatam“, kaip vienos iš geriausių atsidavusiųjų savybių. Vaiṣṇavas, Viešpaties Kṛṣṇos atsidavęs, natūraliai išsiugdo savyje 26 savybes, tačiau gailestingumas ir pakantumas yra tos savybės, kurias mes turime išsiugdyti dar iki tapdami tobulais vaiṣṇavais.
Kantrybė
Kantrybė turi dvi puses:
1) kantriai siekti užsibrėžto tikslo, ramiai sutinkant visas kliūtis, iškylančias atsidavimo tarnystės kelyje, sugebėti kantriai laukti, kol pasikeis aplinkybės, ir
2) sugebėti pakęsti 3 rūšių kančias:
a) adhibautika kleśa- kančios patiriamos dėl kūno;
b) adhidaivika kleśa - kančios patiriamos dėl aukštesnių jėgų poveikio, gamtos nelaimių, etc;
c) adhyātmika kleśa - kančios patiriamos dėl santykio su kitomis būtybėmis ir proto kančios;
  
 
47
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - ŠEŠI VEIKSNIAI SUNAIKINANTYS ATSIDAVIMO TARNYSTĘ
 
“Pamokymų nektaro” 2 posmas sako:
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: 1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, 2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, 3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, 4) laikytis šventraščių nurodymų bei reikalavimų dėl jų pačių, o ne tam, kad dvasiškai tobulėtume; arba visiškai juos atmesti ir daryti tai, kas šauna į galvą, nepripažįstant jokių autoritetų, 5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, kurių nedomina Kṛṣṇos sąmonė, ir 6) geisti materialių laimėjimų.
  
 
48
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - ŠEŠI PRINCIPAI, PALANKŪS ATSIDAVIMO TARNYSTEI
 
Tikras ir netikras atsižadėjimas
Śrīla Rūpa Gosvāmis „Bhakti Rasāmṛta Sindhu“ rašo apie tai, kas yra atsidavimo tarnystė. Jis sako, kad tai visų pirma praktika, veikla. Yra žmonių, kurie sako, kad meditacija, proto sutelkimas į vieną objektą ar į jokį objektą, ir yra dvasinė praktika. Tačiau Prabhupāda teigia, kad meditacija yra skirta tiems, kurie nemoka dvasiškai veikti. Tuo atveju geriau medituoti, nei daryti nesąmones.
Tikroji dvasinė veikla reiškia viską panaudoti Kṛṣṇai. Materialius dalykus taip pat galima sudvasinti naudojant juos pamokslavimo misijai. Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ sako, kad nėra jam brangesnio bhakto už tą, kuris Kṛṣṇos mokymą pasakoja kitiems. Todėl neabejotinai, pamokslavimas yra atsidavimo tarnystė ar dvasinė veikla. Pamokslaudamas ir tam naudodamas materialias priemones žmogus neužsitraukia karmos ir niekuo nerizikuoja, nes jį saugo pats Kṛṣṇa. Todėl užsiimantis dvasine praktika nieko neprarastų, net jei paliktų atsidavimo tarnystės kelią dėl susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo silpnumo.
  
 
49
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - Šešios draugystės formos
 
DRAUGYSTĖ TARP BHAKTŲ
dadäti pratigåhëäti
guhyam äkhyäti påcchati
bhuìkte bhojayate caiva
ñaò-vidhaà préti-lakñaëam
VERTIMAS
Dovanoti, priimti dovanas, atskleisti savo slapčiausias mintis, klausti apie slapčiausius dalykus, valgyti prasadą ir vaišinti prasāda — tai šeši požymiai, bylojantys apie bhaktų meilę ir pagarba vienas kitam.
  
 
50
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - TRYS ATSIDAVUSIŲJŲ LYGIAI
 
“Pamokymų nektaro” 5 posme Śrīla Rūpa Gosvāmi teigia:
kṛṣṇeti yasya giri taṁ manasādriyeta
dīkṣāsti cet praṇatibhiś ca bhajantam īśam
śuśrūṣayā bhajana-vijñam ananyam anya-
nindādi-śūnya-hṛdam īpsita-saṅga-labdhyā
“Reikia mintyse gerbti bhaktą, kartojantį šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą; lenktis bhaktui, kuris gavo dvasinį įšventinimą [dikṣą] ir garbina Dievybę; ir bendrauti su tyru bhaktu, kuris padarė pažangą nenukrypstamai su atsidavimu tarnaudamas Viešpačiui ir kurio širdyje neliko nė menkiausio noro kritikuoti kitus, bei ištikimai jam tarnauti.”
  
 
51
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - VAIŠNAVŲ ĮŽEIDIMAI
 
VAIŠNAVŲ ĮŽEIDIMAI
Pamokymų nektaro 6 tekstas sako:

dåñtaiù svabhäva-janitair vapusaç ca doñair
na präkåtatvam iha bhakta-janasya paçyet
gaìgämbhasäà na khalu budbuda-phena-paìkair
brahma-dravatvam apagacchati néra-dharmaiù
VERTIMAS
Tyras bhaktas netapatina savęs su kūnu, nes jis pasiekė savo prigimtinį būvi-suvokė Krišną. Nederėtu vertinti jo materialistiškai. Nereikia kreipti dėmesio į žemą bhakto kilmę, į jo odos spalvą, fizinius trūkumus, į tai, kad jis ligoto ir netvirto kūno. Paprastam žmogui gali kristi j akis tyro bhakto fiziniai trūkumai, tačiau šie tariami trūkumai jokiu būdu neteršia jo kūno. Jis tartum Gangos vandenys, kurie per liūčių sezoną dažnai esti dumblėti, pilni purslų ir putų. Tačiau Gangos vanduo nesuteršiamas, ir tie, kurie kupini tobulo dvasinio išmanymo, maudosi Gangoje nepaisydami, koks yra vanduo.
  
 
52
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - PAGARBA ATSIDAVUSIEMS
 
PAGARBA ATSIDAVUSIEMS
Bhagavad-gītoje [3.21] Krišna sako:
yad yad äcarati çreñöhas
tat tad evetaro janaù
sa yat pramäëaà kurute
lokas tad anuvartate
“Kaip pasielgia didis žmogus, taip elgiasi ir paprasti žmonės. Kokį pavyzdį jis parodo, tokiu ir seka visas pasaulis.”

Ne paslaptis, kad šventi žmonės ar žmonės praktikuojantys dvasinį kelią visuomet yra paprastų žmonių dėmesio centre. Nors paprasti žmonės ne visuomet seka šventųjų pavyzdžiu, tačiau reikalauja iš šventųjų tokį pavyzdį turėti. Tai didelė atsakomybė taip pat ir ISKCON’o bhaktams.
  
 
53
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Etiketas - 26 VAIŠNAVO SAVYBĖS
 
Krišna apie vaišnavo savybes
B.G. 12.13-20. Šri Krišna pakankamai aiškiai išvardija savybes, kurios yra brangios Jam:
a) Bhaktas, kuris niekam nepavydi ir yra tikras visų gyvų esybių draugas, kuris nemano, kad jam kas nors priklauso, neturi netikro ego ir yra vienodas tiek laimėje, tiek kančioje, kuris pakantus, visada patenkintas bei susitvardęs, kuris ryžtingai atlieka pasiaukojimo tarnystę ir protą bei intelektą sutelkia į Mane, toks bhaktas labai brangus Man. (B.G. 12.13-14).
b) “Kas niekam netrukdo ir kam netrukdo aistringi troškimai, kas vienodai sutinka laimę ir kančią, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.15).
c) “Mano bhaktas, kurio nenusineša kasdieninių darbų tėkmė, kuris yra tyras, išmaningas, nepriklausomas nuo rūpesčių ir skausmų ir nesiekia veiklos rezultatų, labai brangus Man”. (B.G. 12.16).
d) “Žmogus, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris nesisieloja ir neturi norų, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man”. (B.G. 12.17).
e) “Kas vienodas draugams ir priešams, kas vienodai sutinka garbę ir negarbę, karštį ir šaltį, laimę ir kančią, šlovę ir panieką, kas nėra užsiteršęs, visada tylus ir patenkintas, kas nesirūpina pastoge, kurio žinojimas tvirtas, ir kuris atlieka pasiaukojimo tarnystę, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.18-19).
f) Kas su tikėjimu eina šiuo amžinu pasiaukojimo tarnybos keliu ir tam atiduoda visas savo jėgas, kas mato Manyje aukščiausiąjį tikslą, tas labai brangus Man”. (B.G. 12.20).
  
 
54
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - ŠRI ČAITANJOS MAHAPRABHU GYVENIMAS ir MISIJA
 
VIEŠPATIES ČAITANJOS MISIJA
kali-yuge yuga-dharma——nämera pracära
tathi lägi’ péta-varëa caitanyävatära
Religinė praktika šiame amžiuje yra skleisti švento vardo šlovę. Vien todėl Viešpats įgavęs geltoną spalvą nužengė kaip Viešpats Čaitanja.

Tokiu būdu Viešpaties Čaitanjos atėjimo tikslas buvo duoti Kali jugos žmonėms juga dharmą - religiją, atitinkančią šį amžių.
  
 
55
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - Gaudija vaišnavų istorija
 
SANKIRTANOS JUDĖJIMAS NUO ČAITANJOS MAHAPRABHU IKI ŠRILOS PRABHUPADOS.
Sankirtanos judėjimas prasidėjo, kai Šri Čaitannja Mahaprabhu sugrįžo iš Gayos, gavęs savo dvasinio mokytojo Išvara Purio iniciaciją. Grįžęs namo jis nežinojo nieko tik Šventą Vardą. Šrivasos Thakuros namuose jie pradėjo uždarus kirtanus, į kuriuos neleido nieko išskyrus pačius artimuosius Nimajaus pasekėjus. Po kurio laiko, garsas apie kirtanus pasklido po visą Navadvipą. Ateistai ir pavyduoliai piktžodžiavo, o vaišnavai apgailestavo, jog patys negali dalyvauti šiuose sankirtanos žaidimuose. Palaipsniui, per savo palydovus Haridasa Thakurą ir Nityananda prabhu, Čaitanja paskleidė sankirtaną visoje Navadvipoje. Atsidavusieji darė kirtanus savo namuose. Tokiu būdu Viešpats Nityananda yra Namahatta ačarja.
  
 
56
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - Rūpa ir Sanatana
 
ŠVENTŲJŲ GYVENIMAI - ŠRILA RŪPA IR SANATANA GOSVAMIS
Šri Kumaradeva turėjo daug sūnų. tarpe jų buvo Šri Amar (Sanatana), Šri Santoš (Rūpa) ir Šri Valabha (Anupama) buvo dideli atsidavę.
Šrila Sanatana Gosvamis gimė 1488 m. Iš pradžių abu broliai mokėsi dėdės namuose, tačiau kai vietinis šachas sužinojo apie jų išsilavinimą pakvietė juos pas save tarnybon.
1515 m. Čaitanya Mahaprabhu apsilankė Ramakelyje, tuometinėje Gaudadešos sostinėje, kur ministrais dirbo Sakara Malik (Sanatana) ir Dabir Kas (Rūpa), su savo broliu Anupama, kuris turėjo mažą sūnų (Jiva).
Sanatana atėjo į Vrindavaną, būdamas 27 metų ir gyveno čia 43 metus. Paliko pasaulį 1558 metais. Vraja liloje jo vardas - Rati Manjari.
Šrila Sanatana Gosvamis parašė labai daug knygų apie reguliuojamos atsidavimo tarnystės principus ir apie Krišnos inkarnacijas. Jis komentavo Šrimad Bhagavatam.
  
 
57
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - Senosios Indijos istorija
 
ARIJŲ IVAZIJOS TEORIJA (AIT) IR INDIJOS ISTORIJA
Dr. Dinesh Agrawal sako, kad Indijos istorija - ne vien Indijos reikalas. Ji keičia mūsų požiūrį į istoriją.
Dauguma indų užaugo tikėdami, kad senovės išminčiai, gyvenantys prie saptasindhu užrašė savo mintis ir išgyvenimus Vedų literatūroje. Vedos visą laiką buvo žinių šaltinis induistams. Staiga XIX a. jiems buvo primesta, kad Vedos yra užkariautojų raštai, ir kad net sanskritas nėra Indijos kalba.
AIT yra daugiau prielaida nei faktinis įvykis.
Arijų invazijos teorijos šaknys ne Indijoje, o tarp Europos politikų ir Vokietijos nacionalistų. Indijos istorijoje visiškai nėra duomenų, patvirtinančių šią teoriją.
Dauguma AIT autorių buvo netgi ne istorikai o misionieriai. Max Muller’iui atlyginimą mokėjo East Indija Company.
  
 
58
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - Šrila Dživa Gosvamis
 
ŠEŠI GOSVAMIAI:
ŠRILA DŽIVA, RAGHUNATHA BHATTA, RAGHUNATHA DASA, GOPALA BHATTA GOSVAMIAI
Šrila Dživa Gosvamis.
Pagal Gauòéya Vaiñëava Abhidhäna, Dživa šiame pasaulyje buvo nuo 1433 iki 1518 Çaka eros metų (1511-1596). Kiti šaltiniai mini, kad Dživa gyveno nuo 1533 iki 1618.
Šrila Rūpa, Sanatana ir Šri Valabha buvo broliai. Valabha turėjo sūnų Dživa, kuris tarp visų brolių buvo vienintelis palikuonis. Visi trys broliai tarnavo Badsa Huseinui Šachui ir todėl gyveno labai turtingai. Jų namuose netrūko nieko. Kai gimė Dživa, namai spindėjo nuo vaiko auksinės spalvos Jo akys buvo kaip išsiskleidę lotoso žiedlapiai. Visos jo kūno dalys buvo nuostabiai sudėtos.
  
 
59
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - SRI GOPAL BHATTA GOSWAMI
 
The all merciful Lord Sri Gaur Hari, as He travelled from village to village throughout the south of India, continued to distribute love of Godhead wherever He went.
Hearing the nectarean names of Hari from His lotus mouth, thousands and thousands men and women felt relief from the blazing fire of material existence. Various wretched, miserable and fallen souls lives were completely rejuvenated and thus they became virtuous and happy. While causing rains of love of God to fall anywhere and everywhere, without consideration of time or place, Sri Gaurasundor came to the holy place of Sri Rangaksetra.
The temple of Sri Ranga Ksetra was extremely large, the crest of the temple tower pierced the sky.
 
 
60
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - SRI RAGHUNATHA BHATTA GOSWAMI
 
 
 
61
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - ŠRI RAGHUNATHA DASA GOSVAMI
 
Gimė 1498 m. Mirė 1586. (1495-1571?)
Raghunatha Dasa Gosvamis gyveno prie Radhakundos kranto. Tuo metu Radhakunda buvo nedidelis vandens tvenkinys, ir todėl kartais Raghunatha dasa svajodavo kaip padidinti šią kundą. Tada jis bardavo save už tai, kad nori kažko, kam reikia didelio pinigų kiekio.
Tuo pat metu vienas labai turtingas Setas atliko didelę askezę keliaudamas į Himalajus, Badarikašramą. Atvykęs ten jis labai pagarbiai lenkėsi Šri Badrinarajanai ir Jam paaukojo daug turto. Naktį, kai jis ten miegojo, Setas susapnavo, kad Šri Badarinarayana nurodė jam keliauti į Vradžą ir atiduoti visą savo turtą Šri Raghunatha Dasa Gosvamiui, kuris gyvena prie Aritgramo. “Jei jis atsisakys paimti tai, paminėk jam mano vardą ir primink apie Radhakundos ir Šyamakundos atnaujinimą.”
  
 
62
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - DŽAHNAVA MATTA GOSVAMINI
 
Džahnavos tėvas buvo Suryadas Panditas, o motina Bhadravati devi. Suryadas turėjo penkis brolius: Damodarą, Džagannathą, Gauri dasą, Krišna dasą ir Nrisimha Čaitanją. Jo tėvo vardas buvo Šri Kamsari Mišra, o motinos - Šri Kamala Devi.
Džahnava gimė Amvikakalnoje (Gaudadeša) 1509 m. Suryadas buvo iš brahmanų šeimos, o Gaudadešo valdytojas musulmonas suteikė vardą jam Sarakhel, už tai, kad jis labai pavyzdingai vedė Gaura dešos karaliaus buhalterinę apskaitą.
Džahnava devi buvo jaunesnioji Surjadasos Sarekhelos duktė. Kita, vyresnioji duktė buvo vardu Vasudha. Gaura Ganodeša Dipikoje sakoma, kad abi seserys yra Revati ir Varuni ekspansijos, o pats Suryadasa yra Kakudmi - Raivatos karaliaus ekspansija. Suryadasa kartu su kitais penkiais savo broliais visi buvo ištikimi Viešpaties Nitjanandos atsidavę tarnai. Ir Viešpačiams jis buvo labai artimas. Vienas jų - Gauridasa buvo ypatingai brangus Viešpačiams.
  
 
63
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - ŠYAMANANDA, NAROTTAMA, ŠRINIVASA
 
Kartą, Kai Čaitanya Mahaprabhu gyveno Jagannatha Puryje, o Viešpats Nityananda iškeliavo pamokslauti į Navadvipą, Viešpats Čaitanya paklausė atsidavusių iš Bengalijos, apie tai, kaip vyksta pamokslavimas Navadvipoje, jam pasakė, kad jokio pamokslavimo Gaudoje nėra, o Advaita Ačarya atsisakęs atsidavimo doktrinos pamokslauja išsivadavimo idėjas. Čaitanya baisiausiai nuliūdo ir pradėjo galvoti, kaipgi jis įvykdys savo misiją, paskleisti šventą vardą visame pasaulyje. Tada jis pasikvietė motiną Žemę ir paprašė, kad ji visą tą meilę, kurią jaučia Aukščiausiajam atiduotų tai asmenybei, kurią jis nurodys. Viešpats Jagannatha sapne pasakė Mahaprabhu, kad vienas atsidavęs brahmanas prašė Viešpaties malonės.
  
 
64
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - BHAKTIVINODA THAKURA
 
Bhaktivinoda Thakura gimė 1838 m. rugsėjo 2 d. Biranagaroje, Nadijos apskrityje. Jis buvo septintas Radža Krišnananda Dattos, didelio Viešpaties Nitjānandos pasekėjo, sūnus. Jis augo šeimoje, kur vaišnavizmas nebuvo gerbiamas, ypač iš motinos pusės. Pagal savo dvasios tėvo vardą, jis buvo pavadintas Kedaranatha.
Jo vaikystė praėjo dėdės iš motinos pusės dvare, kur aplinka buvo labai turtinga. Jis baigė pradžios mokyklą, kuriai vadovavo jo močiutė, o vėliau lankė anglų mokyklą Krišnanagaroje, kuriai vadovavo Nadijos karalius, tačiau šią mokyklą turėjo mesti, kai jo brolis mirė nuo choleros.
Jo tėvas mirė, kai jam buvo tik 11 metų. Močiutės žemių nuosavybės teisė perėjo kitiems, ir šeimos turtas pasirodė iliuzinis. Šeima pateko į skurdą. Vis dėlto Kedaranatha data grūmėsi su sunkumais.
  
 
65
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - ŠRILA BHAKTISIDDHANTA SARASVATI THAKURA
 
Gimė 1874 m. vasario 6 d.
Mirė 1936 m.
  
 
66
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Istorija - PRABHUPADOS GYVENIMAS IR PAVYZDYS
 
PRABHUPADOS GYVENIMAS IR PAVYZDYS
Iki Prabhupados
Krišnos Sąmonė nėra nauja religijos forma. Ji remiasi 5000 metų senumo Vedų raštais. Žodis Veda sanskrito kalba reiškia Žinios. Tai religiniai raštai, kuriuose randame žinių apie sociologiją, natūralų gyvenimo būdą, mediciną, astronomiją, matematiką, muziką, karo meną ir architektūrą. Vedų tikslas padėti žmogui patenkinti būtiniausius materialius poreikius ir suteikti žinių apie Aukščiausią Dievo Asmenį. Tokiu būdu Vedos yra skirtos žmonių visuomenės gerovei. Tarptautinė Krišnos Sąmonės Organizacija savo veikloje įgyvendina Vedų religijos principus ir padeda žmonėms išspręsti materialias ir dvasines problemas, kurios būdingos šiuolaikinei visuomenei.
  
 
67
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Organizacija - ISKCON ĮKŪRIMAS, TIKSLAI, STRUKTŪRA IR MOKYMAS
 
AUTORITETO PRINCIPAS.
Kodėl reikalingas vadovas, kuriam privaloma paklusti? 80 proc. atvejų savo gyvenime kiekvienas žmogus vadovaujasi tam tikrais autoritetais.
Autoritetu gali būti tas, kuris pats gavo žinias iš autoritetingo šaltinio. Kadangi visų žinių šaltinis yra Krišna - Dievas, visi, kas klauso jo nurodymų veikia autoritetingai.
Kvailiai yra tie, kurie sako, jog nuo nieko nepriklauso. Visi vienaip ar kitaip kažkam paklūsta. Tačiau jei paklūstame ne tam, kam verta, kenčiame. Todėl reikia surasti tokį autoritetą, kuris nenorėtų iš mūsų pasipelnyti. Lygiai taip pat jokia organizacija be vadovo yra ne organizacija, o anarchija. Ji ilgai neišsilaikys. Organizacijos reikalingos tam, kad žmonės, turintys panašius interesus galėtų bendrauti tarpusavyje. Krišnos Sąmonės Organizacija įkurta tam, kad žmonės kartu susirinkę galėtų kalbėti apie Krišną.
  
 
68
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai
Modulis: abhideja
  
Tema: Organizacija - ISKCON PAMOKSLAVIMO PROGRAMOS
 
1. Knygų leidimas ir platinimas.
Tikslas pasiekti, kad vis didėjantis skaičius knygų ir žurnalų būtų leidžiama ir platinama vis daugiau kalbų, kad kiekvieno žmogaus namuose būtų vis didėjantis Prabhupados knygų rinkinys.
Šiai ISKCON programai šiuo metu vadovauja . Šiuo metu Prabhupados knygos jau išverstos į daugiau kaip 70 pasaulio kalbų. Šios programos tikslas nėra vien tik platinti knygas. Šios knygos skirtos, kad kaip galima daugiau žmonių sužinotų apie Krišnos Sąmonę. Tokiu būdu knygų platinimas įeina į septynis ISKCON tikslus ir yra skirtas tam, kad pasiekti kitus 6 tikslus.
2. Viešas kartojimas ir viešos šventės.
  
 
Rodyti po: 20 50 100 500 << < 1 > >>  viso: 68 vnt.