|
Nr. |
|
1 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Kas yra filosofija ir kodėl žmonėms jos reikia? |
|
|
|
Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „išminties meilę“. Teorinė filosofija šiuo atveju atspindi žinių siekimą, o iš to kylantis sąmoningas gėrio troškimas vadinamas praktine filosofija. Vedinėje kultūroje žodžio „filosofija“ geriausias atitikmuo yra „jñāna“ (pažinimas). Žodžiu jñāna vadinamos ne žinios kaip nuosavybė, bet pažinimo procesas. Bendrai pripažinti filosofijos šaltiniai yra šie: nuostaba,abejojimas,pasmerkties suvokimas. Gauḍīya Vaiṣṇavų požiūriu, pagrindinė priežastis, kodėl jaučiame poreikį filosofijai – atskirtumas nuo Kṛṣṇos. „Bhagavad-gītoje“ Kṛṣṇa kalba apie keturias priežastis, dėl kurių žmonės pradeda ieškoti Dievo arba Būties: |
|
|
|
|
2 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Religija ir religingumas |
|
|
|
Žodis "religio" yra veiksmažodinis lotynų kalbos vedinys. Iš kokio veiksmažodžio jis išvestas, vis tik nėra aišku. Šiuo klausimu turime tris senovės etimologinius bandymus, kurių kalbotyra lig šiol nėra nei patvirtinusi, nei paneigusi, būtent: Cicerono, Lactantijaus ir Augustino. Ciceronas žodį "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere", perskaityti, apsvarstyti, paisyti. Ciceronas teigia, kad žmonės, kurie visa, kas priklauso dievų garbinimui, rūpestingai svarsto ir tarsi vis iš naujo skaito, yra pavadinti religininkais. Lactantijus sako, kad žodis "religio" kyląs iš "religare": surišti, pririšti, apvynioti, pakinkyti. Kaip rodanti pirmųjų dviejų vertinių prasmė, religija esanti žmogaus ryšys su Dievu. Augustinas "religio" kildina iš veiksmažodžio "reeligere": išrauti, išravėti, iš naujo rinktis. |
|
|
|
|
3 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Tikėjimas ir abejonės |
|
|
|
Žodis Veda kilęs iš sanskrito veiksmažodžio vid – pažinti. Veda reiškia žinios. Vedos yra Dievo duota instrukcija žmonėms, kaip gyventi šiame pasaulyje ir išsivaduoti. Vedų literatūra vadinama astika - tai, kas turi būti priimama tikėjimu. Vedų autorius yra Dievas, jos apsireiškė per tyrų išminčių protus, tad dalykai, išdėstyti Vedose, nebūtinai bus suprantami sąlygotai sielai. Iš tiesų Vedos davė įžadą kalbėti tik apie Kṛṣṇą, bet dažnai daro tai paslėptu būdu, kad žmonės, nekvalifikuoti tyrai atsidavimo tarnystei, nenusiviltų Vedomis. Kad suprastų, kas yra tiesa, Kṛṣṇos sąmonės pasekėjai protingai laikosi patikrinimų bei atsvaros sistemos, kuri vadinama guru, sādhu ir śāstra. Tai yra, reikia priimti bona fide dvasinį mokytoją, kurio žodžius turi patvirtinti didžių šventų asmenybių nuomonė ir apreikštieji šventraščiai. |
|
|
|
|
4 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: įvadas |
|
Tema: Pažinimo lygiai ir būdai |
|
|
|
5 jñānos kategorijos indriyārtha jñāna – pažinimas, kurio tikslas – jutimų tenkinimas. naitika jñāna – moralinis pažinimas. īśvara jñāna – Aukščiausio kontroliuotojo, Dievo pažinimas. brahma jñāna – impersonalaus Vienio arba Būties pažinimas. śuddha jñāna – tyras pažinimas. |
|
|
|
|
5 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Vedos - Vedų literatura |
|
|
|
Indijos tradicija mini tris svarbiausius pažinimo šaltinius: 1. pratyakṣa pramana – tiesioginė arba jutiminė patirtis (empirizmas). Pratyakṣa išvertus iš sanskrito reikštų tai, kas yra prieš akis. 2. anumana pramana – išvada (išvedimas). Pažodžiui reiškia – žinias, kurios seka iš paskos. Mes matome ryšius tarp įvairių objektų ir pagal požymius nusprendžiame, kad turi egzistuoti arba tam tikras objektas, arba ryšys tarp tam tikrų objektų. Turimos žinios sudaro pagrindą atsirasti kitoms, bet netiesiogiai, išvedimo būdu. 3. śabda pramana – reiškia autoritetų balsas. |
|
|
|
|
6 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Vedos - ṢAṬ DARŚANA - Šešios Indijos filosofinės sistemos |
|
|
|
Žodis darśana turi daug prasmių, iš kurių kelios, svarbios mums, reiškia požiūrį, doktriną. Visos 6 Indijos filosofinės sistemos yra vadinamos astika, t.y. jos pripažįsta Vedą kaip autoritetą. Čarvakos, budistai ir džainistai yra vadinami nastikomis, nes jie atmeta Vedas. Pradedant nyāyos filosofija, kiekviena darśana pateikia vis pilnesnį vedinių žinių suvokimą. Nyāya nustato pagrindines filosofinio disputo taisykles ir identifikuoja pagrindines diskusijos temas: siela, fizinis pasaulis, Dievas, išsivadavimas. Vaiśeṣika pasinaudoja nyāyos, logikos metodu, ir giliau analizuoja materialios gamtos atributus, parodydama, kad visos regimos formos, prie kurių mes prisirišame savo gyvenime, galiausiai suskyla į nematomus atomus. |
|
|
|
|
7 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya - KAIP SUVOKTI VEDAS - PARAMPAROS PRINCIPAS |
|
|
|
Tradicinės Vedinės mokyklos pripažįsta tris pagrindinius žinių gavimo šaltinius: 1) Pratyākṣa - tiesioginė patirtis, jutimais bei protu. 2) Anumāna - Logika bei išvados, gautos stebint pasaulį tiesiogiai. 3) Śabda – autoritetų balsas bei šventraščiai. Pirmieji du šaltiniai grindžiami savarankišku faktų rinkimu ir jų analizavimu bei apibendrinimu. Trečiasis šaltinis grindžiamas apibendrintų ir išanalizuotų žinių gavimu iš patikimo autoriteto. Tiesioginė patirtis ir išvados tik sustiprina mūsų pasitikėjimą autoritetais. Pirmieji du šaltiniai vadinami empiriniais, [gr. empeiria] pažinimu, paremtu jutimais, patyrimu. Trečiasis šaltinis gali mums atskleisti tai, ko niekada nesužinotume, jei pasikliautume tik jutimais ir savo protu. |
|
|
|
|
8 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -BŪTINYBĖ PRIIMTI DVASINĮ MOKYTOJĄ |
|
|
|
Dvasinis mokytojas vienintelis gali išspręsti gyvenimo problemas. Be tinkamų žinių spręsdami savo gyvenimo problemas sukuriame tik dar daugiau problemų. Dvasinis mokytojas žino dvasinius sprendimus materialioms problemoms, todėl šie sprendimai nebesunkina mūsų egzistencijos. Dvasinis mokytojas gali išvaduoti mus iš materijos nelaisvės. Surištą žmogų išlaisvinti gali tik laisva asmenybė. Tokia asmenybė yra dvasinis mokytojas, Kṛṣṇos atstovas iš dvasinio pasaulio. Norėdamas tapti kultūringu, žmogus turi domėtis gyvenimo prasme. Jei žmogus nieko nežino apie dvasinę sielą, jis yra dvikojis gyvulys, net jei sukūrė dideles galimybes tenkinti jusles. Dvasinis mokytojas padeda suvokti mums savo tikrąją dvasinę prigimtį ir paskirtį ir taip tapti išties kultūringais. |
|
|
|
|
9 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -Dvasinio mokytojo savybės |
|
|
|
Kas yra dvasinis mokytojas? Tas, kuris pažadina atsidavimą Kṛṣṇai, tikrai yra dvasinis mokytojas. Taip pat dvasinis mokytojas yra tas, kuris gali išvaduoti savo mokinį iš materialios egzistencijos arba gimimų ir mirčių rato. Kas yra guru Tas, kuris apšviečia savo mokinį ir išvaduoja jį nuo sugedimo šio materialaus pasaulio neišmanymo tamsoje, yra tikras guru. Žodis guru reiškia sunkus, sunkus žiniomis. Šios žinios yra praktinė Vedinių raštų realizacija bei Dievo patirtis. Kas yra ācārya? ācārya vadinamas tas, kuris išmano Vedinės literatūros svarbą, paaiškina Vedų prasmę, paklūsta jų taisyklėms ir apribojimams, taip pat moko savo mokinius elgtis lygiai taip pat. |
|
|
|
|
10 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos |
|
|
|
Mokinys jo kvalifikacija ir pareigos Trumpai apie temą Pagrindinės mokinio savybės išdėstytos „Bhagavad-gītos“ 4.34 posme: 1. Nuolankumas. Praṇipātena reiškia džiaugsmingai siūlyti savo praṇāmas (nusilenkimus) dvasiniam mokytojui. Nuolankumas reiškia, kad savo jėgomis aš negaliu išsivaduoti iš iliuzijos ir suvokti Kṛṣṇos. Man reikalinga pagalba iš aukščiau. Todėl ir kreipiamės į dvasinį mokytoją, kuris yra tiesioginis Aukščiausio Viešpaties pasireiškimas. 2. Tarnystės nuotaika. Žodis sevā reiškia atlikti tarnystę, galinčią suteikti malonumą guru. Dvasinį mokytoją reikia priimti su visišku atsidavimu. Dvasiniam mokytojui reikia tarnauti visiškai nuolankiai, atsisakius klaidingo prestižo. Įtikti save suvokusiam dvasiniam mokytojui – štai tobulėjimo dvasiniame gyvenime paslaptis. |
|
|
|
|
11 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: pramana |
|
Tema: Guru & sisya -DĪKṢĀ - INICIACIJA |
|
|
|
Žodis iniciacija (lot. initiatio) reiškia įšventinimą arba kokio nors proceso sužadinimą. Žodis iniciacija susijęs su lotynų kalbos veiksmažodžiu initio- pradedu. Tokiu būdu iniciacija reiškia pradžią. Gaudīya vaiṣṇavams iniciacija reiškia dvasinio gyvenimo pradžią, bet jokiu būdu ne pabaigą arba tikslą.
Vaiṣṇavų literatūroje iniciacija vadinama žodžiu dīkṣā. Dīkṣā reiškia mokinio įšventinimą (iniciaciją) į transcendentinio pažinimo procesą (divya jñāna), kurio pagalba žmogus išsivaduoja nuo materialaus užsiteršimo. |
|
|
|
|
12 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - KRIŠNA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO - ABSOLIUTO ASPEKTAS |
|
|
|
Žodynas lotyniškos kilmės žodį „absoliutùs“ paaiškina taip: nuo nieko nepriklausantis, su niekuo nelyginamas, neapribotas; visiškas; didžiausias, geriausias. tai, ko egzistavimas ar prigimtis bei savybės nepriklauso nuo išorinių sąlygų, priešingybė santykiniam; Absoliuti Tiesa sanskritu vadinama parama tattva arba parama satya - absoliuti, aukščiausia tiesa. Tiesa yra tai, kas egzistuoja iš tikrųjų, nepriklausomai nuo to, ar mūsų protas patvirtina tai, ar ne. |
|
|
|
|
13 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - AUKŠČIAUSIAS VIEŠPATS IR JO BUVEINĖ |
|
|
|
Dvasinis pasaulis Visa Kṛṣṇos kūrinija skirstoma į keturias sritis: 1. Devī dhāma, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai. 2. Maheśa dhāma, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi brahmajyoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir māyāvādžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Śiva su savo palydovais ir žmona. 3. Hari dhāma - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių Vaikunṇṭhos planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyaṇa su savo atsidavusiais. |
|
|
|
|
14 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - KṚṢṆA - AUKŠČIAUSIAS DIEVO ASMUO: AVATĀROS |
|
|
|
Avatāra reiškia tas, kuris nužengia. Viešpats nužengia į materialų pasaulį dėka Savo nepriežastinės malonės. Viešpaties nužengimo tikslai: išlaisvinti doruosius, sunaikinti piktadarius, atkurti religijos principus. Visos Aukščiausiojo avatāros ateina savo pirminiu dvasiniu pavidalu ir neįgyja materialaus kūno. Jie turi visas Dievo galias ir nepavaldūs materialiai iliuzijai. |
|
|
|
|
15 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - TRYS KṚṢṆOS ENERGIJOS |
|
|
|
Šventraščiai aprašo, kad egzistuoja trys tattvos – tiesos ar realybės, tai, kas egzistuoja iš tikrųjų: 1. viṣṇu tattva - Īśvara – tai Dievas, 2. jīva tattva – tai gyvosios būtybės ir 3. śakti tattva – tai Kṛṣṇos prigimtinė energija svarūpa śakti ir jos šešėlis - iliuzinė energija māyā śakti, sukurianti prakṛti - materialią gamtą. Iš šių realybių Viešpats Hari, Īśvara, yra śaktimān - visų energijų šaltinis. |
|
|
|
|
16 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - Acintya bheda abheda tattva |
|
|
|
Vedose aprašoma vienovė tarp Dievo ir pasaulio bei gyvų būtybių, o taip pat Dievo išskirtinė padėtis jų atžvilgių. Šie teiginiai kelia didelę sumaištį filosofų tarpe, nes protas visuomet ieško paaiškinimo, išsprendžiančio prieštaravimus. Vedāntos pasekėjai šį klausimą bando atsakyti remdamiesi vienovės požiūriu – Dievas yra vienintelė Realybė, Absoliuti, neduali Tiesa. Visa kita kažkokiu būdu su Juo susiję. Vedāntos filosofijos užduotys: · paaiškinti vienos būties mąstomą vienovę ir stebimą įvairovę; · atsakyti, kur slypi prieštaravimų priežastis – pačioje Būtyje ar mumyse; · pasakyti, kaip šiuos prieštaravimus (jei įmanoma) įveikti, tai yra ar įmanoma pažinti Realybę. |
|
|
|
|
17 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KAS YRA MATERIALI GAMTA |
|
|
|
Yra dvi kategorijos gyvų būtybių: išvaduotos (mukta). Šiai kategorijai priklauso tyri Kṛṣṇos bhaktai, kurių niekuomet nesupančiojo māyā (nitya siddha), arba kurie išsivadavo iš materialios egzistencijos Kṛṣṇos malonės dėka (sādhana-siddha bei kṛpa-siddha); sukaustytos materialiame pasaulyje (saṁsāra-baddha) – tai tie, kurie pamiršo Kṛṣṇą ir neatmenamais laikais papuolė į māyos nagus. Jīvos yra atominės dvasinės saulės spindulių dalelės (cit-kaṇa). Pirmiausia jīvos patenka ant ribinės linijos, skiriančios materialų ir dvasinį pasaulį. Jīvos, kurios nepamiršo savo santykio su Kṛṣṇa, gauna galią iš cit-śakti (dvasinės energijos), ir patenka į dvasinę karalystę, kur tampa amžinais Kṛṣṇos palydovais. |
|
|
|
|
18 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KŪRIMAS, PALAIKYMAS IR NAIKINIMAS |
|
|
|
Kṛṣṇos ekspansijos, prižiūrinčios materialų pasaulį: Kṛṣṇa skleidžia save į Nārāyaṇos pavidalus, kurie palaiko dvasinio pasaulio planetas. Nārāyaṇa skleidžia save į tris Viṣṇu, kurie sukuria, palaiko ir sunaikina visas materialias visatas. Šie trys Viṣṇu vadinami puruṣa avatāromis. Viṣṇu persmelkia visa, kas egzistuoja, tačiau tiesioginio sąlyčio su materija neturi. Materialią gamtą Jis sukuria Savo žvilgsniu. Materialus pasaulis turi tris stadijas: 1. sarga - kūrimą, 2. sthiti - palaikymą ir 3. saṁyama - naikinimą. |
|
|
|
|
19 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - Laikas ir erdvė |
|
|
|
Laikas nėra materialus elementas ir nepavaldus trims guṇoms. Guṇų veikimas priklauso nuo laiko. Laikas išjudina guṇas. Materialiame pasaulyje laikas yra Kṛṣṇos impersonalus pasireiškimas. Jis pasireiškia trimis fazėmis: praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Dvasiniame pasaulyje laikas yra asmeninis Kṛṣṇos pasireiškimas, papildantis Kṛṣṇos žaidimus. Jis neturi savybės prarasti nei vienos akimirkos, todėl dvasiniame pasaulyje laikas visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities. Visi Kṛṣṇos žaidimai dvasiniame pasaulyje vyksta vienu metu, tačiau bhakto sąmonė juos fiksuoja chronologine tvarka. Vedų požiūriu laiko tėkmė yra ciklinė. Tai reiškia, kad įvykiai ir situacijos šiame pasaulyje kartojasi. Nors įvairių ciklų metu detalės gali skirtis, esmė lieka ta pati. |
|
|
|
|
20 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUṆOS |
|
|
|
Ahaṁkāra - netikras ego, arba netikra tapatybė yra skirtas palaikyti idėjai, kad „Aš“ esu visatos centre, o tai, kas mane supa, yra „Mano“ ir skirta „Man“. Materialus kūnas, protas ir intelektas yra skirtingo subtilumo priemonės palaikyti neteisingą tapatybę ir tokiu būdu suvaržyti gyvosios būtybės laisvę. Materiali iliuzinė gamta turi dvi funkcijas gyvų būtybių atžvilgiu: Prakṣepātmikā – tempti žemyn gyvąsias būtybes. Nedėdamos pastangų dvasiškai tobulėti visos gyvos būtybės degraduoja į žemesnes gyvybės formas. Āvaraṇātmikā – padengti gyvąsias būtybes. Gyvoji būtybė nesuvokia savo padėties, todėl yra patenkinta bet kokiu kūnu, kurį gauna ir stengiasi šį kūną kaip galima patogiau įtaisyti. |
|
|
|
|
21 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - KONSTITUCINĖ SIELOS PADĖTIS |
|
|
|
Viešpaties ekspansijos dalinamos į dvi kategorijas: 1. svāṁśa - Jo asmeniniai pavidalai ir 2. vibhinnāṁśa - Jo atskirtos ekspansijos. Gyvosios būtybės (jīvos) dalinamos į dvi kategorijas: 1. nitya mukta - amžinai laisvos ir 2. nitya-baddha - amžinai sąlygotos. |
|
|
|
|
22 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - Sąlygotos sielos |
|
|
|
Savo pirmine prigimtimi jīva yra amžina Kṛṣṇos tarnaitė. Jos svarūpa-dharma yra tarnystė Śrī Kṛṣṇai. Bhagavāno gluminančioji energija (māyā) baudžia tas jīvas, kurios neseka šia svarūpa-dharma. Ji suriša jas trijų materialios gamtos guṇų virvėmis: sattva, rajaḥ ir tamaḥ - padengia jų svarūpą grubiuoju ir subtiliuoju kūnais, nubloškia jas į pasigailėtiną karmos vergiją, versdama jas vėl ir vėl patirti laimę ir kančią rojuje bei pragare. Viešpats Balarāmos ir Saṅkarṣaṇos pavidalais apreiškia nesuskaičiuojamą gausybę amžinai tobulų (nitya siddha) jīvų. Pasinėrusios į tarnystę Viešpačiui, jos visad išlieka savo konstitucinėje padėtyje. Jos net nežino, ar yra tokia gluminančioji energija, vadinama māyā, ar ne. |
|
|
|
|
23 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - LAISVA VALIA, LEMTIS IR KARMOS DĖSNIS |
|
|
|
Kodėl blogi dalykai atsitinka geriems žmonėms? Į šį klausimą atsako Vedų filosofija ir pirmiausiai „Bhagavad-gīta“. Aukščiausias Dievo Asmuo neatsako nei už nuodėmingus, nei už dorovingus jų poelgius. Kūne įkalintą gyvąją būtybę klaidina neišmanymas, kuris užgožia tikrąjį žinojimą. Šis neišmanymas verčia gyvą esybę elgtis prieš savo interesus, sukuriant rezultatus, kurių ji netrokšta. Problema atsiranda todėl, kad gyva esybė trokšta malonumo iš materialios veiklos (karmos), tačiau tokia veikla negali patenkinti dvasinės sielos. Kṛṣṇa, glūdintis su gyvąja esybe tame pačiame kūne, neatlieka materialios veiklos, taip pat neskatina žmonių šią veiklą atlikti ir nesukuria veiklos rezultatų tiems, kurie ją atlieka. Jei Kṛṣṇa neieško malonumo materialioje veikloje, kodėl gyvos būtybės tikisi jį ten rasti? |
|
|
|
|
24 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - SĄLYGOTA SIELA - REINKARNACIJA |
|
|
|
Reinkarnacija išvertus iš lotynų kalbos reiškia pakartotinis sielos įsikūnijimas arba persikūnijimas po mirties skirtinguose kūnuose. Vedų literatūroje naudojamas terminas saṁsāra. Kṛṣṇos bhaktas, pasinaudodamas reinkarnacijos idėja, gali sėkmingai pamokslauti Kṛṣṇos sąmonę materialistiškiems žmonėms, bet neturėtų pats žavėtis šia idėja ir puoselėti planus apie geresnį kitą gyvenimą. Kṛṣṇos sąmonės tikslas yra nutraukti saṁsāros ratą – reinkarnaciją – ir grįžti atgal pas Kṛṣṇą. Vedų požiūriu reinkarnacija yra problema, o ne problemos sprendimas, nes reinkarnacija nepašalina visų nuodėmių šaknies – priešiškumo Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Toks yra ir vaiṣṇavo požiūris. |
|
|
|
|
25 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - VARNAŠRAMA - VEDINĖ VISUOMENĖS ORGANIZACIJA |
|
|
|
Žodį dharma Moniero Viliamso žodynas apibrėžia taip: Tai, kas yra įtvirtinta arba stovi tvirtai, statutas, paliepimas, įstatymas; panaudojimas, praktikavimas, sekimas papročiais arba elgesio taisyklės, pareiga; teisė, teisingumas (dažnai kaip bausmės sinonimas); dorybė; moralė, religija, religiniai nuopelnai, geri darbai, tai kas atitinka taisykles ir teisę, tai, kas atitinka prigimtį; teisingumo personifikacija (Indra arba Jamaradža), Višnu, Pradžapati, bulius, balandis prigimtis, charakteris, savita sąlyga arba esminė savybė, nuosavybė, ženklas, specifiškumas (svabhava),auka bendravimas su dorybingais religinė abstrakcija, atsidavimas. |
|
|
|
|
26 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - VYRAI IR MOTERYS VEDŲ KULTŪROJE |
|
|
|
Ar visi Vedų teiginiai absoliutūs? Kaip buvo minėta anksčiau, kiekvienas realiai egzistuojantis objektas (vastu) turi savo neatsiejamą funkciją (dharmą). Kai objektas yra natūralioje sau aplinkoje, jis apreiškia natūralias savo savybes ir atlieka savo funkcijas, kurios atitinka jo tikrąją prigimtį. Tai vadinama nitya dharma. Kai objektas pakliūna į nenatūralias sąlygas, jo funkcijos taip pat pasikeičia. Tai vadinama naimittika dharma. Gyvosios būtybės natūrali funkcija yra tarnauti Dievui, o kai gyvoji būtybė pakliūna į materialų pasaulį, jos funkcija pasikeičia ir ji atlieka daugybę kitų funkcijų. Tuomet jos funkcijas apibrėžia įvairūs įvardijimai, tokie kaip vyras, moteris, induistas, krikščionis, lietuvis, rusas ir t.t. Kadangi sąlygotos sielos negali gyventi be tokių įvardijimų, Vedos aprašo įvairias dharmas, priklausomai nuo sielos kūniško įvardijimo. Kadangi kūnai pastoviai keičiasi, šios dharmos negali būti laikomos amžinomis ir nekintančiomis. |
|
|
|
|
27 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Jiva - IŠSIVADAVIMAS |
|
|
|
Žodis išsivadavimas sanskrito kalba skamba mokṣa, mukti, apavarga ir t.t. „Pa“ varga – reiškia penkios sanskrito abėcėlės raidės: pa, pha, ba, bha ir ma. Kiekviena iš šių raidžių simbolizuoja materialaus pasaulio vargus: pa - reiškia pariśrama - labai sunkus darbas. Arba reiškia parābhava - pralaimėjimas; pha - phena - putos, einančios iš burnos nuo sunkaus darbo; ba - byarthatā - nusivylimas darbo pabaigoje; arba reiškia bandha - pančiai; bha - bhaya - baimė dėl ateities; |
|
|
|
|
28 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - Bhakti apibrėžimas |
|
|
|
Žodis bhakti gaunamas iš veiksmažodžio šaknies “bhaj” – garbinti, tarnauti. Uttamā-bhakti - tyra atsidavimo tarnystė – tai veikla, atliekama išimtinai Śrī Kṛṣṇos naudai. Ji neužgožta jñānos (pažinimo, kuris nukreiptas į impersonalų išsivadavimą) ir karmos (veiklos siekiant atlyginimo), jogos ar askezių; Ji visiškai laisva nuo visų troškimų, nesusijusių su noru suteikti džiaugsmą Śrī Kṛṣṇai.“ Uttama-bhakti turi dviejų rūšių požymius: 1. svarūpa-lakṣaṇa - vidinės charakteristikos; 2. taṭastha-lakṣaṇa - išorinės charakteristikos. |
|
|
|
|
29 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - Atsidavimo tarnystės pakopos |
|
|
|
Bhakti skiriama į tris kategorijas 1. sādhana bhakti – praktinė atsidavimo tarnystė, kuri savo ruožtu skiriama į a. vaidhi sādhana bhakti – taisyklėmis reguliuojama atsidavimo tarnystės praktika. Tokios praktikos pagrindinė charakteristika yra baimė ir pagarba Vedų nurodymams. b. rāgānuga sādhana bhakti – spontaniškai atliekama atsidavimo tarnystės praktika. Jos pagrindinė charakteristika yra didelis noras ir ilgesys (laulyam) bendrauti su Kṛṣṇa taip, kaip bendrauja Jo tobuli (rāgātmika) bhaktai Goloka Vṛndāvane. Rāgānuga bhakti atliekama dviem būdais: |
|
|
|
|
30 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - KARMA, JÑĀNA |
|
|
|
isi žmonės pagal gyvenimo tikslą skiriami į tris kategorijas: 1) Siekiantys juslinių malonumų (bhukti) atlieka karmą; 2) Siekiantys išsivaduoti (mukti) praktikuoja jñāną; 3) Siekiantys meilės (prema) praktikuoja bhakti; Iš jų karmis atstovauja prisirišimą (rāga) prie materijos; Jñānis atstovauja tuščią materijos atsižadėjimą (phalgu vairāgya); Bhaktas atstovauja teisingą atsižadėjimą (yukta vairāgya), panaudodamas materiją Kṛṣṇai. |
|
|
|
|
31 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - PAGRINDINĖ KṚṢṆOS SĄMONĖS TAISYKLĖ |
|
|
|
Śrīla Prabhupāda pavadinimą “Kṛṣṇos sąmonės judėjimas” paėmė iš Rūpos Gosvamio posmo Kṛṣṇa bhakti rasabhavita matiḥ – „intelektas, kuris nuolat siekia mėgautis nuotaikomis, kylančiomis tiesiogiai tarnaujant Kṛṣṇai.“ Kṛṣṇos sąmonė taip pat apibūdinama „Bhagavad-gītos“ 4.35 posme: Kṛṣṇos sąmonė reiškia suvokti pasaulį taip, kaip suvokia Kṛṣṇa: viskas priklauso Jam ir yra skirta Jam. Tikslas sanskrito kalba vadinamas sādhya, metodas arba praktika – sādhana, o asmenybė, kuri praktikuoja – sādhaka. Vienintelė tikra sādhana yra śuddha bhakti – tyra atsidavimo tarnystė, nes tik ji duoda tikrą dvasinį rezultatą. Visi kiti dvasiniai procesai, tokie kaip meditacija, karma joga ar jñāna joga yra priklausomi nuo bhakti. |
|
|
|
|
32 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - DEVYNI ATSIDAVIMO TARNYSTĖS PROCESAI |
|
|
|
Karma joga reiškia, jog žmogus atlieka veiklą, kuri jam patinka ir šios veiklos rezultatą aukoja Viešpačiui. Bhakti reiškia, jog žmogus pirmiau paaukoja save Viešpačiui, o tada atlieka veiklą, kurios iš jo nori Viešpats. Bhakti reiškia su meile atliekamą atsidavimo tarnystę Aukščiausiam Dievo Asmeniui, o ne kam kitam. Visi žmonės gali atlikti tarnystę Viešpačiui, ne tik brāhmaṇai ar gimę Indijoje. Moterys, vaiṣyos ir śūdros, žemesnės klasės nariai taip pat gali grįžti atgal namo atgal pas Dievą praktikuodami bhakti. |
|
|
|
|
33 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Įvadas - ŠEŠI ATSIDAVIMO POŽYMIAI |
|
|
|
Apribojimų, ritualų ir taisyklių esmė yra paruošti žmogų visiškam atsidavimui, kai žmogus pasikliauja tik Dievu. Todėl atsidavimas Dievui aukščiau bet kokių religijos taisyklių ir žmogaus pareigų. Palaipsnis savęs įteikimas Viešpačiui turi šias pakopas: 1) karmārpana – aukoti savo veiklos rezultatus Kṛṣṇai. Tai taip pat vadinama karma joga; 2) śaranāgatī – priimti Kṛṣṇos prieglobstį. Tyras atsidavimas prasideda nuo śaranāgatī – pasikliovimo Kṛṣṇa; 3) ātma-nivedana – visiškai atiduoti save Kṛṣṇai. |
|
|
|
|
34 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Mėsos valgymas |
|
|
|
„Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.38 sako, kad Maharaja Parikšitas leido gyventi Kali asmenybei tose vietose, kur žaidžiami azartiniai žaidimai, svaiginamasi, vyksta prostitucija ir žudomi gyvuliai. Keturi nuodėmingo gyvenimo ramsčiai: dyutam panam striyah sūna – žaidimai, gėrimas, laisvas seksas, gyvulių žudymas. Jie sukelia pasekmes, kurias mes patirsime ateityje kaip kančią. Šie keturi nuodėmingo gyvenimo principai tiesiogiai sunaikina keturis religinio gyvenimo stulpus: tapah - asketizmą (sunaikina alkoholis ir svaigalai), śaučam - švarą (neleistini lytiniai santykiai), daya - gailestingumą ir dosnumą (mėsa) ir satyam - teisingumą (azartiniai žaidimai) („Śrīmad Bhāgavatam“ 1.17.24) |
|
|
|
|
35 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Lytiniai santykiai |
|
|
|
Kṛṣṇos sąmonėje lytinis gyvenimas yra leidžiamas tik šeimoje ir tik vaikų pradėjimui. “Manu samhitoje” bei kituose Vedų raštuose leistini lytiniai santykiai vaikams pradėti yra paaiškinami tokiu būdu: lytiniai santykiai nenaudojant kontraceptinių priemonių, nėštumą nutraukiančių priemonių, nedarant abortų, ir kartą per mėnesį palankiu vaiko pradėjimui metu. Palankus metas vaikams pradėti yra moters ciklo 5-16 dienos. Šios taisyklės laikėsi ir laikosi vediniai brāhmanai. Nors ciklo pradžioje moteris turi mažiau šansų pastoti, tačiau taip atsitikus vaikas gims neturėdamas kilnių savybių. Kuo didesnė tikimybė pastoti, tuo daugiau brāhmaniškų savybių turės palikuonis |
|
|
|
|
36 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Svaigalai ir azartiniai žaidimai |
|
|
|
Gyvenimas – tai azartas Žodis azartas kilęs nuo prancūziško hasard, arba arabiško az zahr - kauliukas arba žaidimas kauliukais. Žodynas žodį azartas apibrėžia kaip pernelyg didelį įsitraukimą į kokią nors veiklą arba įkarštį. Tai reiškia, kad pernelyg didelis įsitraukimas į bet kokią materialią veiklą gali būti prilygintas azartiniam žaidimui. Pasiutęs azartinių žaidimų biznis Amerikoje nusineša milijonų vargšų žmonių, ieškančių laimės, pinigus. Daug jų, netekę vilties, baigia gyvenimą savižudybėmis. Azartinis žaidimas yra tarsi miniatiūrinis gyvenimo modelis. Jame visi siekia pergalės, tačiau galiausiai patiria pralaimėjimą. Netgi laikina pergalė šiame žaidime mums duodama likimo tik tam, kad priverstų mus žaisti toliau. Niekas negali pasitraukti iš žaidimo, kai jis laimi, ir galų gale ant kortos pastatoma viskas, nes tikimės išlošti viską. |
|
|
|
|
37 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Švara ir tvarkingumas |
|
|
|
Kṛṣṇos sąmonės judėjimui Śrīla Prabhupāda nustatė tokius orientyrus: „Knygos yra pagrindas, pamokslavimas yra esmė, praktiškumas yra principas, o švara yra jėga.“ Šiuos orientyrus reikia suprasti teisinga tvarka, nuo grindžiančių iki grindžiamų. Mūsų širdis yra altorius į kurį turime pakviesti Viešpatį, bet prieš pakviečiant reikia pasirūpinti, kad ši vieta būtų švari. Širdies nešvara vadinami materialūs prisirišimai ir polinkiai, vadinami anārtha – nereikalingais dalykais. Kṛṣṇos sąmonės, o ypač švento vardo kartojimo praktika skirta tam, kad atsikratyti anārthų ir išugdyti vidinę švarą, kad Kṛṣṇa galėtų įsitaisyti mūsų širdies altoriuje. Sakoma, kad 7 taisyklės padeda palaikyti gerą sveikatą |
|
|
|
|
38 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Etiketas šventykloje |
|
|
|
Elgesys šventykloje Etiketą šventykloje detaliai aprašė Śrīla Prabhupāda savo „Atsidavimo Nektare“: 1. Reikia priimti girliandas ir gėles, kurios buvo pasiūlytos Dievybėms ir dvasiniam mokytojui ir uždėti jas ant savo kūno. 2. Reikia mokytis šokti prieš Dievybes. 3. Reikia išmokti nusilenkti iš karto, pamačius Dievybes ar dvasinį mokytoją. 4. Kai Dievybės išeina pasivaikščioti lauke, bhaktai pamatę turi tuoj pat prisijungti prie procesijos. 5. Reikia apeiti šventyklos pastatą bent tris kartus. 6. Reikia garbinti Dievybę šventykloje pagal reguliuojančius principus, (siūlyti Joms arati ir maistą, puošti Dievybes ir t.t.). |
|
|
|
|
39 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - MAHA MANTRA |
|
|
|
Mantra Žodžio mantra reikšmė aprašoma “Śabda-Kalpa-Druma” žodyne: "manana trayate yasmat tasman mantra prakirtitah." "Kadangi tai išvaduoja meditacijos pagalba, todėl tai vadinama mantra". Panašus teiginys yra “Nārada Purāṇoje”, kur Sanatkumara moko Nārada Munį: mananam sarva-veditvam tranam samsary-anugrahaḥ manana trana-dharmatvan mantra ity abhidhiyate |
|
|
|
|
40 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - PANCA TATTVA MAHĀ MANTRA |
|
|
|
Panca - penki, tattva - tiesos. Panca tattva - Absoliuti tiesa penkiais aspektais. Śrī Panca tattva pranama pañca-tattvātmakaṁ kṛṣṇaṁ bhakta-rūpa-svarūpakam bhaktāvatāraṁ bhaktākhyaṁ namāmi bhakta-śaktikam „Aš siūlau savo pagarbius nusilenkimus Aukščiausiam Viešpačiui Kṛṣṇai, kuris nesiskiria nuo savo savybių kaip atsidavęs, atsidavusio ekspansija, atsidavimo manifestacija, tyras atsidavęs ir atsidavimo energija.“ |
|
|
|
|
41 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DE |
|
|
|
|
|
|
|
|
42 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - DIEVYBIŲ GARBINIMAS |
|
|
|
Dievybė nesiskiria nuo Kṛṣṇos Dievybės yra pats Kṛṣṇa. Kṛṣṇa yra asmenybė. Tokia yra visų Vedų išvada. Todėl Kṛṣṇa turi pavidalą. Šis pavidalas yra nirguṇa - nematerialus, tačiau tai nereiškia, kad jis yra beformis. Mes negalime suvokti Kṛṣṇos pavidalo dėl savo materializmo, todėl esame linkę galvoti, kad Dievas yra beformis. Tačiau tai nėra Kṛṣṇos trūkumas, tai yra mūsų trūkumas, kad mes galvojame apie Dievą tokiu būdu. Kṛṣṇa, kaip asmenybė yra neribotas. Jis turi begales pavidalų, kurie pasireiškia kaip jo avatāros, tačiau visos jos yra dvasinės. Realizuotos asmenybės mato šiuos pavidalus ir garbina juos. Tačiau neofitams ir materialistams tie pavidalai yra neprieinami. Bhaktivinoda Ṭhākura knygoje “Jaiva Dharma” pateikia tokį pokalbį: “Devidasa: Viešpaties Dievybės pavidalas yra statula, padaryta žmonių. Kaipgi tokios pavidalas gali būti amžinas? |
|
|
|
|
43 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - ŚRĪMATĪ TULASĪ DEVĪ |
|
|
|
Tulasī yra visos atsidavimo tarnybos veiklos esmė. Jos lapai, žiedai, žievė, šakos, kamienas ir jos šešėlis yra visiškai dvasiniai. Tas kuris užsitepa žemės nuo Tulasī medelio šaknų ant savo kūno ir garbina Dievybę, gauna rezultatą tarsi būtų garbinęs kas dieną 100 dienų. Tas kuris prisiartina prie namo ar sodo, kur auga Tulasī medelis jis išsivaduoja nuo visų nuodėmingų reakcijų, įskaitant ir brahmano nužudymą. Viešpats Kṛṣṇa laimingai gyvena namuose ar mieste ar miške, kur yra Tulasī devi. Viešpats Kṛṣṇa ir pusdieviai gyvena tuose namuose, kur yra žemė nuo Tulasī medelio. Tas, kuris garbina Viešpatį Kṛṣṇą Tulasī lapeliais, išvaduoja savo protėvius nuo gimimų ir mirčių karalystės. Tas, kuris įdeda į savo burną ar ant savo galvos uždeda Tulasī, pasiūlytų Kṛṣṇai lapelį, pasiekia Viešpaties Kṛṣṇos buveinę. |
|
|
|
|
44 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Praktika - Šventės ir Ekadasi |
|
|
|
Vaišnavų kalendorius grindžiamas mėnulio fazėmis, kurios vadinamos Tithi. Standartinis mėnulio mėnuo turi 30 dienų, todėl yra po penkiolika tithi pilnėjančiam mėnuliui ir dylančiam mėnuliui. Mėnuo prasideda nuo pirmos dylančio mėnulio dienos. Mėnesio vidurį sudaro jaunatis, tada pilnatis yra paskutinė mėnesio diena. Pilnatis vadinama purnima, jaunatis amavasja. Dylančio mėnulio periodas vadinamas krišna pakša, o pilnėjančio mėnulio - gaura pakša Visos kitos fazės-tithi yra : pratipat, dvitiya, tritiya, čaturti, pancami, šašti, saptami, aštami, navami, dašami, ekadaši, dvadaši, trayodaši, čaturdaši. Todėl norėdami įvardinti mėnesio dieną sakome krišna ekadaši arba gaura čaturdaši, etc. |
|
|
|
|
45 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ETIKA IR DORA |
|
|
|
Žodis etika (lot. ethica < gr. ethos) reiškia paprotys, įprotis, būdas. Tai žmonių elgesio normų visuma arba mokslas tiriantis moralę. Etika yra viena iš filosofijos disciplinų, tyrinėjančių, kas yra gėris ir blogis, teisinga ir neteisinga. Terminas etika taip pat naudojamas bet kokiai sistemai ar teorijai apie moralines vertybes ar principus. Moralė (pranc. morale < lot. moralis - dorovinis) reiškia dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų. Moralė nustato, kas yra gerai daryti, o kas blogai. Tai ji nustato remdamasi ne vieno individo, o visos visuomenės interesais. Etikos tiriami objektai: Moralė;Gėris ir blogis;Žmonių lygybė; |
|
|
|
|
46 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - PAKANTUMAS IR GAILESTINGUMAS |
|
|
|
Kantrybė ir gailestingumas yra aprašyti „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad Bhāgavatam“, kaip vienos iš geriausių atsidavusiųjų savybių. Vaiṣṇavas, Viešpaties Kṛṣṇos atsidavęs, natūraliai išsiugdo savyje 26 savybes, tačiau gailestingumas ir pakantumas yra tos savybės, kurias mes turime išsiugdyti dar iki tapdami tobulais vaiṣṇavais. Kantrybė Kantrybė turi dvi puses: 1) kantriai siekti užsibrėžto tikslo, ramiai sutinkant visas kliūtis, iškylančias atsidavimo tarnystės kelyje, sugebėti kantriai laukti, kol pasikeis aplinkybės, ir 2) sugebėti pakęsti 3 rūšių kančias: a) adhibautika kleśa- kančios patiriamos dėl kūno; b) adhidaivika kleśa - kančios patiriamos dėl aukštesnių jėgų poveikio, gamtos nelaimių, etc; c) adhyātmika kleśa - kančios patiriamos dėl santykio su kitomis būtybėmis ir proto kančios; |
|
|
|
|
47 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI VEIKSNIAI SUNAIKINANTYS ATSIDAVIMO TARNYSTĘ |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 2 posmas sako: atyāhāraḥ prayāsaś ca prajalpo niyamāgrahaḥ jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: 1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, 2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, 3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, 4) laikytis šventraščių nurodymų bei reikalavimų dėl jų pačių, o ne tam, kad dvasiškai tobulėtume; arba visiškai juos atmesti ir daryti tai, kas šauna į galvą, nepripažįstant jokių autoritetų, 5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, kurių nedomina Kṛṣṇos sąmonė, ir 6) geisti materialių laimėjimų. |
|
|
|
|
48 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI PRINCIPAI, PALANKŪS ATSIDAVIMO TARNYSTEI |
|
|
|
Tikras ir netikras atsižadėjimas Śrīla Rūpa Gosvāmis „Bhakti Rasāmṛta Sindhu“ rašo apie tai, kas yra atsidavimo tarnystė. Jis sako, kad tai visų pirma praktika, veikla. Yra žmonių, kurie sako, kad meditacija, proto sutelkimas į vieną objektą ar į jokį objektą, ir yra dvasinė praktika. Tačiau Prabhupāda teigia, kad meditacija yra skirta tiems, kurie nemoka dvasiškai veikti. Tuo atveju geriau medituoti, nei daryti nesąmones. Tikroji dvasinė veikla reiškia viską panaudoti Kṛṣṇai. Materialius dalykus taip pat galima sudvasinti naudojant juos pamokslavimo misijai. Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ sako, kad nėra jam brangesnio bhakto už tą, kuris Kṛṣṇos mokymą pasakoja kitiems. Todėl neabejotinai, pamokslavimas yra atsidavimo tarnystė ar dvasinė veikla. Pamokslaudamas ir tam naudodamas materialias priemones žmogus neužsitraukia karmos ir niekuo nerizikuoja, nes jį saugo pats Kṛṣṇa. Todėl užsiimantis dvasine praktika nieko neprarastų, net jei paliktų atsidavimo tarnystės kelią dėl susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo silpnumo. |
|
|
|
|
49 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - Šešios draugystės formos |
|
|
|
DRAUGYSTĖ TARP BHAKTŲ dadäti pratigåhëäti guhyam äkhyäti påcchati bhuìkte bhojayate caiva ñaò-vidhaà préti-lakñaëam VERTIMAS Dovanoti, priimti dovanas, atskleisti savo slapčiausias mintis, klausti apie slapčiausius dalykus, valgyti prasadą ir vaišinti prasāda — tai šeši požymiai, bylojantys apie bhaktų meilę ir pagarba vienas kitam. |
|
|
|
|
50 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - TRYS ATSIDAVUSIŲJŲ LYGIAI |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 5 posme Śrīla Rūpa Gosvāmi teigia: kṛṣṇeti yasya giri taṁ manasādriyeta dīkṣāsti cet praṇatibhiś ca bhajantam īśam śuśrūṣayā bhajana-vijñam ananyam anya- nindādi-śūnya-hṛdam īpsita-saṅga-labdhyā “Reikia mintyse gerbti bhaktą, kartojantį šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą; lenktis bhaktui, kuris gavo dvasinį įšventinimą [dikṣą] ir garbina Dievybę; ir bendrauti su tyru bhaktu, kuris padarė pažangą nenukrypstamai su atsidavimu tarnaudamas Viešpačiui ir kurio širdyje neliko nė menkiausio noro kritikuoti kitus, bei ištikimai jam tarnauti.” |
|
|
|
|