Ar visi Vedų teiginiai absoliutūs? Kaip buvo minėta anksčiau, kiekvienas realiai egzistuojantis objektas (vastu) turi savo neatsiejamą funkciją (dharmą). Kai objektas yra natūralioje sau aplinkoje, jis apreiškia natūralias savo savybes ir atlieka savo funkcijas, kurios atitinka jo tikrąją prigimtį. Tai vadinama nitya dharma. Kai objektas pakliūna į nenatūralias sąlygas, jo funkcijos taip pat pasikeičia. Tai vadinama naimittika dharma. Gyvosios būtybės natūrali funkcija yra tarnauti Dievui, o kai gyvoji būtybė pakliūna į materialų pasaulį, jos funkcija pasikeičia ir ji atlieka daugybę kitų funkcijų. Tuomet jos funkcijas apibrėžia įvairūs įvardijimai, tokie kaip vyras, moteris, induistas, krikščionis, lietuvis, rusas ir t.t. Kadangi sąlygotos sielos negali gyventi be tokių įvardijimų, Vedos aprašo įvairias dharmas, priklausomai nuo sielos kūniško įvardijimo. Kadangi kūnai pastoviai keičiasi, šios dharmos negali būti laikomos amžinomis ir nekintančiomis. |
|