|
Nr. |
|
46 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - PAKANTUMAS IR GAILESTINGUMAS |
|
|
|
Kantrybė ir gailestingumas yra aprašyti „Bhagavad-gītoje“ ir „Śrīmad Bhāgavatam“, kaip vienos iš geriausių atsidavusiųjų savybių. Vaiṣṇavas, Viešpaties Kṛṣṇos atsidavęs, natūraliai išsiugdo savyje 26 savybes, tačiau gailestingumas ir pakantumas yra tos savybės, kurias mes turime išsiugdyti dar iki tapdami tobulais vaiṣṇavais.
Kantrybė
Kantrybė turi dvi puses:
1) kantriai siekti užsibrėžto tikslo, ramiai sutinkant visas kliūtis, iškylančias atsidavimo tarnystės kelyje, sugebėti kantriai laukti, kol pasikeis aplinkybės, ir
2) sugebėti pakęsti 3 rūšių kančias:
a) adhibautika kleśa- kančios patiriamos dėl kūno;
b) adhidaivika kleśa - kančios patiriamos dėl aukštesnių jėgų poveikio, gamtos nelaimių, etc;
c) adhyātmika kleśa - kančios patiriamos dėl santykio su kitomis būtybėmis ir proto kančios; |
|
|
|
|
47 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI VEIKSNIAI SUNAIKINANTYS ATSIDAVIMO TARNYSTĘ |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 2 posmas sako:
atyāhāraḥ prayāsaś ca
prajalpo niyamāgrahaḥ
jana-saṅgaś ca laulyaṁ ca
ṣaḍbhir bhaktir vinaśyati
Atsidavimo tarnystei pragaištingi šeši dalykai: 1) valgyti ir kaupti daugiau negu būtina, 2) vaikytis sunkiai pasiekiamų žemiškų tikslų, 3) be būtinumo kalbėti pasaulietinėmis temomis, 4) laikytis šventraščių nurodymų bei reikalavimų dėl jų pačių, o ne tam, kad dvasiškai tobulėtume; arba visiškai juos atmesti ir daryti tai, kas šauna į galvą, nepripažįstant jokių autoritetų, 5) bendrauti su pasaulietinės mąstysenos žmonėmis, kurių nedomina Kṛṣṇos sąmonė, ir 6) geisti materialių laimėjimų. |
|
|
|
|
48 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - ŠEŠI PRINCIPAI, PALANKŪS ATSIDAVIMO TARNYSTEI |
|
|
|
Tikras ir netikras atsižadėjimas
Śrīla Rūpa Gosvāmis „Bhakti Rasāmṛta Sindhu“ rašo apie tai, kas yra atsidavimo tarnystė. Jis sako, kad tai visų pirma praktika, veikla. Yra žmonių, kurie sako, kad meditacija, proto sutelkimas į vieną objektą ar į jokį objektą, ir yra dvasinė praktika. Tačiau Prabhupāda teigia, kad meditacija yra skirta tiems, kurie nemoka dvasiškai veikti. Tuo atveju geriau medituoti, nei daryti nesąmones.
Tikroji dvasinė veikla reiškia viską panaudoti Kṛṣṇai. Materialius dalykus taip pat galima sudvasinti naudojant juos pamokslavimo misijai. Kṛṣṇa „Bhagavad-gītoje“ sako, kad nėra jam brangesnio bhakto už tą, kuris Kṛṣṇos mokymą pasakoja kitiems. Todėl neabejotinai, pamokslavimas yra atsidavimo tarnystė ar dvasinė veikla. Pamokslaudamas ir tam naudodamas materialias priemones žmogus neužsitraukia karmos ir niekuo nerizikuoja, nes jį saugo pats Kṛṣṇa. Todėl užsiimantis dvasine praktika nieko neprarastų, net jei paliktų atsidavimo tarnystės kelią dėl susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo silpnumo. |
|
|
|
|
49 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - Šešios draugystės formos |
|
|
|
DRAUGYSTĖ TARP BHAKTŲ
dadäti pratigåhëäti
guhyam äkhyäti påcchati
bhuìkte bhojayate caiva
ñaò-vidhaà préti-lakñaëam
VERTIMAS
Dovanoti, priimti dovanas, atskleisti savo slapčiausias mintis, klausti apie slapčiausius dalykus, valgyti prasadą ir vaišinti prasāda — tai šeši požymiai, bylojantys apie bhaktų meilę ir pagarba vienas kitam. |
|
|
|
|
50 |
|
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: abhideja |
|
Tema: Etiketas - TRYS ATSIDAVUSIŲJŲ LYGIAI |
|
|
|
“Pamokymų nektaro” 5 posme Śrīla Rūpa Gosvāmi teigia:
kṛṣṇeti yasya giri taṁ manasādriyeta
dīkṣāsti cet praṇatibhiś ca bhajantam īśam
śuśrūṣayā bhajana-vijñam ananyam anya-
nindādi-śūnya-hṛdam īpsita-saṅga-labdhyā
“Reikia mintyse gerbti bhaktą, kartojantį šventąjį Viešpaties Kṛṣṇos vardą; lenktis bhaktui, kuris gavo dvasinį įšventinimą [dikṣą] ir garbina Dievybę; ir bendrauti su tyru bhaktu, kuris padarė pažangą nenukrypstamai su atsidavimu tarnaudamas Viešpačiui ir kurio širdyje neliko nė menkiausio noro kritikuoti kitus, bei ištikimai jam tarnauti.” |
|
|
|
|
