|
Nr. |
|
16 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Išvara - Acintya bheda abheda tattva |
|
|
|
Vedose aprašoma vienovė tarp Dievo ir pasaulio bei gyvų būtybių, o taip pat Dievo išskirtinė padėtis jų atžvilgių. Šie teiginiai kelia didelę sumaištį filosofų tarpe, nes protas visuomet ieško paaiškinimo, išsprendžiančio prieštaravimus. Vedāntos pasekėjai šį klausimą bando atsakyti remdamiesi vienovės požiūriu – Dievas yra vienintelė Realybė, Absoliuti, neduali Tiesa. Visa kita kažkokiu būdu su Juo susiję.
Vedāntos filosofijos užduotys:
· paaiškinti vienos būties mąstomą vienovę ir stebimą įvairovę;
· atsakyti, kur slypi prieštaravimų priežastis – pačioje Būtyje ar mumyse;
· pasakyti, kaip šiuos prieštaravimus (jei įmanoma) įveikti, tai yra ar įmanoma pažinti Realybę. |
|
|
|
|
17 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KAS YRA MATERIALI GAMTA |
|
|
|
Yra dvi kategorijos gyvų būtybių:
išvaduotos (mukta). Šiai kategorijai priklauso tyri Kṛṣṇos bhaktai, kurių niekuomet nesupančiojo māyā (nitya siddha), arba kurie išsivadavo iš materialios egzistencijos Kṛṣṇos malonės dėka (sādhana-siddha bei kṛpa-siddha);
sukaustytos materialiame pasaulyje (saṁsāra-baddha) – tai tie, kurie pamiršo Kṛṣṇą ir neatmenamais laikais papuolė į māyos nagus.
Jīvos yra atominės dvasinės saulės spindulių dalelės (cit-kaṇa). Pirmiausia jīvos patenka ant ribinės linijos, skiriančios materialų ir dvasinį pasaulį. Jīvos, kurios nepamiršo savo santykio su Kṛṣṇa, gauna galią iš cit-śakti (dvasinės energijos), ir patenka į dvasinę karalystę, kur tampa amžinais Kṛṣṇos palydovais. |
|
|
|
|
18 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - KŪRIMAS, PALAIKYMAS IR NAIKINIMAS |
|
|
|
Kṛṣṇos ekspansijos, prižiūrinčios materialų pasaulį:
Kṛṣṇa skleidžia save į Nārāyaṇos pavidalus, kurie palaiko dvasinio pasaulio planetas.
Nārāyaṇa skleidžia save į tris Viṣṇu, kurie sukuria, palaiko ir sunaikina visas materialias visatas. Šie trys Viṣṇu vadinami puruṣa avatāromis.
Viṣṇu persmelkia visa, kas egzistuoja, tačiau tiesioginio sąlyčio su materija neturi. Materialią gamtą Jis sukuria Savo žvilgsniu.
Materialus pasaulis turi tris stadijas:
1. sarga - kūrimą,
2. sthiti - palaikymą ir
3. saṁyama - naikinimą. |
|
|
|
|
19 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - Laikas ir erdvė |
|
|
|
Laikas nėra materialus elementas ir nepavaldus trims guṇoms. Guṇų veikimas priklauso nuo laiko. Laikas išjudina guṇas.
Materialiame pasaulyje laikas yra Kṛṣṇos impersonalus pasireiškimas. Jis pasireiškia trimis fazėmis: praeitimi, dabartimi ir ateitimi.
Dvasiniame pasaulyje laikas yra asmeninis Kṛṣṇos pasireiškimas, papildantis Kṛṣṇos žaidimus. Jis neturi savybės prarasti nei vienos akimirkos, todėl dvasiniame pasaulyje laikas visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities. Visi Kṛṣṇos žaidimai dvasiniame pasaulyje vyksta vienu metu, tačiau bhakto sąmonė juos fiksuoja chronologine tvarka.
Vedų požiūriu laiko tėkmė yra ciklinė. Tai reiškia, kad įvykiai ir situacijos šiame pasaulyje kartojasi. Nors įvairių ciklų metu detalės gali skirtis, esmė lieka ta pati. |
|
|
|
|
20 |
 |
Kursas: Bhakti Yogos pagrindai |
|
Modulis: sambandha |
|
Tema: Prakriti - TRYS MATERIALIOS GAMTOS GUṆOS |
|
|
|
Ahaṁkāra - netikras ego, arba netikra tapatybė yra skirtas palaikyti idėjai, kad „Aš“ esu visatos centre, o tai, kas mane supa, yra „Mano“ ir skirta „Man“.
Materialus kūnas, protas ir intelektas yra skirtingo subtilumo priemonės palaikyti neteisingą tapatybę ir tokiu būdu suvaržyti gyvosios būtybės laisvę.
Materiali iliuzinė gamta turi dvi funkcijas gyvų būtybių atžvilgiu:
Prakṣepātmikā – tempti žemyn gyvąsias būtybes. Nedėdamos pastangų dvasiškai tobulėti visos gyvos būtybės degraduoja į žemesnes gyvybės formas.
Āvaraṇātmikā – padengti gyvąsias būtybes. Gyvoji būtybė nesuvokia savo padėties, todėl yra patenkinta bet kokiu kūnu, kurį gauna ir stengiasi šį kūną kaip galima patogiau įtaisyti. |
|
|
|
|
